Danija tiesiog sprogo: „Premjere, alio! Ko tylim? Trumpas veržiasi į Grenlandiją visa galia, o mes sėdim“

Donaldas Trumpas veiksmingai veržiasi į Grenlandiją. Ne ginklais, o visa už jų esančia galia, supervalstybės galia. Premjerė negali tylėti, kaip tai darė savo naujametinėje kalboje. Mette Frederiksen  turi atsikirsti, teigia Davidas Tradsas, žurnalistas, rašytojas ir komentatorius.

Donaldas Trumpas kelia tiesioginę ir konkrečią grėsmę Sandraugai.

Šiurkščius būsimojo prezidento pareiškimus galima interpretuoti tik kaip grėsmingą elgesį. Jis iš tikrųjų veržiasi į Grenlandiją. Ne ginklais. Jam to nereikia. Tačiau visa galia.

Danija, tikrąja to žodžio prasme, sėdi ant užpakalio. Ministrė pirmininkė Mette Frederiksen per pastarąsias dvi savaites, kai D. Trumpas grasino Karalystei, nusprendė nieko nesakyti. Ką ji turėtų pasakyti? Jungtinės Valstijos, nuo kurių saugumo garantijų danai priklauso, yra jiems visiškai abejingos.

Nebėra ko nesuprasti. Yra akivaizdus Donaldo Trumpo troškimas, kad Jungtinės Valstijos tiesiog užvaldytų Grenlandiją. Tai ne tik siekiant užtikrinti, kad Vakarų priešai – Kinija ir Rusija – neperimtų Arkties kontrolės. Ne, kalba eina apie megalomano savarankišką sprendimą.

D. Trumpas svajoja tapti prezidentu, kuris labiausiai išplečia JAV teritoriją. Grenlandijos plotas yra didesnis nei plotas, už kurį tuometinis prezidentas Thomas Jeffersonas sumokėjo Prancūzijai 1803 m. Luizianos pirkimu ir kuris apima trečdalį to, ką šiandien žinome kaip JAV.

Tie, kurie naiviai – beviltiškai naiviai – manė, kad su „Trump 2.0“ bus lengviau susidoroti nei su „Trump 1.0“, žinoma, klysta. Šį kartą grįžta stipresnė, laukinė ir, taip, tironiška versija. Jis visiškai abejingas Vakarams, NATO, Danijai.

Pareiškimai, kuriuos Donaldas Trumpas jau padarė – prieš netrukus jam paskiriant vyriausiojo vado pareigas Baltuosiuose rūmuose – yra šiurpinančiai baisūs. Jo tonas aštrus. Pirmajame D. Trumpo įraše apie Grenlandiją, paskelbtame jo paties socialinėje žiniasklaidoje „Truth Social“, 2024 m. gruodžio 23 d., jis rašo:

„Siekdamos nacionalinio saugumo ir laisvės visame pasaulyje, Jungtinės Amerikos Valstijos mano, kad Grenlandijos nuosavybė ir kontrolė yra absoliuti būtinybė.“

Esant gerai valiai – tikrai gerai valiai – teiginį galima interpretuoti švelniai. Pavyzdžiui, taip, jog tai tiesiog reiškia, kad jis nori neleisti kitoms tautoms vieną dieną užvaldyti Grenlandijos. Tačiau dėl šios dienos dramatiško eskalavimo visos abejonės buvo pašalintos:

„Grenlandija yra nuostabi vieta, o jos žmonėms bus didžiulė nauda, ​​jei ji taps mūsų tautos dalimi. Apsaugosime ją nuo labai pikto pasaulio. PADARYK GRENLANDIJĄ VĖL DIDŽIĄ!

Grenlandijai, Danijai ir Sandraugai tai baisus pareiškimas. Galėtume sakyti taip, kaip yra: Donaldo Trumpo tonas yra identiškas Vladimiro Putino tonui, kai jis kalba apie šalis, kurios, pagal jo norą,  turi priklausyti Rusijai, pavyzdžiui, Sakartvelą, Ukrainą ir Estiją.

Retorika nuožmi. O D. Trumpo kolonializmas, beje, gresia ne tik danams. Per pastarąsias dvi savaites jis pradėjo tokį pat grubų puolimą prieš Panamą ir Kanadą. Jis nori, kad Panamos kanalą kontroliuotų amerikiečiai. Ir pageidauja, kad Kanada būtų JAV valstija.

Jo nuosekli nuoroda į Justiną Trudeau, Kanados ministrą pirmininką, kaip „gubernatorių Trudeau“ – valstybės politinio lyderio titulą – sukrėtė Kanadą. Vyriausybės krizė, kuri ką tik privedė prie J. Trudeau atsistatydinimo, yra D. Trumpo pasityčiojimo rezultatas.

Danijai ir Grenlandijai Kanados elgesys kelia nerimą. Kanada tradiciškai yra artimiausia JAV sąjungininkė. Šalis, istoriškai 100 procentų rėmusi JAV, yra turtingiausių pasaulio šalių G7 grupės narė ir NATO branduolio dalis.

Kai D. Trumpas nori pulti Kanadą, jis, žinoma, taip pat nori sutriuškinti nereikšmingą Daniją. Jis, kuris nekenčia jį žeminančių moterų, žinoma, nepamiršo, kaip jį į vietą pastatė Mette Frederiksen, kai jis 2019 metais norėjo nusipirkti Grenlandiją.

Jei Donaldas Trumpas tikrai ketina įsigyti Grenlandiją, yra galimybė.

Danija yra labiau priklausoma nuo JAV, nei mano dauguma žmonių.

JAV yra didžiausia šalies eksporto rinka. JAV yra saugumo garantas. JAV gyventojų yra 55 kartus daugiau nei danų. JAV ekonomika yra 70 kartų didesnė už danų. JAV yra supervalstybė. Danija yra maža šalis. D. Trumpas yra supervalstybė priekabiautoja. Danai tapo mažąja patyčių auka.

Taigi, kas gali atsitikti? Štai blogas, bet visiškai įmanomas scenarijus:

D. Trumpas jau pranešė apie savo ketinimą užvaldyti Grenlandiją. Turėdamas konkretų tikslą, jis paskyrė ambasadorių Danijoje. Jis išsiuntė savo sūnų su delegacija į Grenlandiją apžiūrėti įsigijimo.

Tuo pat metu Grenlandijoje vyksta procesas, kuris gali baigtis atsiskyrimu nuo Sandraugos. Tokį sprendimą galiausiai priima Grenlandija, o ne Danija. O D. Trumpas gundys nesibaigiančiais pažadais apie geresnį Grenlandijos gyventojų gyvenimą. Blokinės dotacijos gali būti padvigubintos arba trigubos.

Plėtra gali lengvai išaugti taip, kad Grenlandija – danams net nenumanant – staiga ištrūktų iš Sandraugos ir būtų įtraukta į Jungtines Amerikos Valstijas. Didžiausia D. Trumpo svajonė – pasveikinti Grenlandiją 2026-aisiais – 250-osiomis Amerikos nepriklausomybės metinėmis.

Ką Danija gali padaryti, kad taip nenutiktų? Sunku atsakyti.

Danija susiduria su augančiu Grenlandijos nepriklausomybės troškimu. Danai yra senoji kolonijinė valdžia. Labai dažnai jie ir toliau elgiasi taip, lyg viską valdytų. Todėl Danijos vyriausybė turi balansuoti ant peilio ašmenų, kartu ginant Sandraugą ir vengdama kontroliuoti Grenlandiją.

Tačiau vyriausybė gali padaryti vieną dalyką: ji gali parodyti, jog jai iš tikrųjų taip rūpi Karalystė, ir ji ketina kovoti, kad ją išlaikytų. Premjerė negali tylėti, kaip tai darė savo naujametinės kalbos metu.

Mette Frederiksen turi smogti D. Trumpui. Šiaip jis supranta tik valdžios kalbą.