„Taikai nei Ukraina nei Rusija nepasirengusios.“ Laukia kita baigtis

D. Trumpas gali laikinai „uždaryti“ Ukrainos stojimo į NATO klausimą, sako tarptautinių santykių analitikas.

JAV ir toliau rems Ukrainą respublikono Donaldo Trumpo prezidentavimo metu. Net jei įvyks taikos derybos tarp Ukrainos ir Rusijos ir bus pasiektas susitarimas dėl paliaubų, JAV ir toliau teiks pagalbą Ukrainos valstybei, rašo Analitinio centro „Ukrainian Institute for the Future“ analitikas Ilja Kusa.

Tuo pačiu metu labiausiai tikėtinas scenarijus yra karo įšaldymas.

D. Trumpas pareiškė, kad „supranta Rusijos jausmus“ dėl Ukrainos stojimo į NATO. Ar tai reiškia, kad ši tema bus visiškai pašalinta iš derybų, ar jis ir jo komanda gali grįžti prie „priėmimo po 20 metų“ idėjos, kurią aptarė Keithas Kelloggas (kuris užims specialiojo atstovo pareigas Ukrainai ir Rusijai)?

Jeigu vyks derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos, tai, mano nuomone, Ukrainos stojimo į NATO klausimas greičiausiai nebus svarstomas. O kas bus po 10, 20 metų – tai greičiausiai nebus aktualu D. Trumpo administracijai.

Viskas priklauso ne tik nuo šalių norų, bet ir nuo to, kaip vyks derybos, kokios bus kiekvienos startinės pozicijos, o iš tikrųjų nuo to, kada prasidės pačios derybos – rytoj, po mėnesio ar po pusmečio. Svarbu, ar derybininkai ras kompromisą – niekas nežino. Jei šalys staiga greitai sutiktų su visomis sąlygomis, tada tokias derybas būtų galima surengti po mėnesio, tačiau mes nelabai žinome, kiek Rusija yra pasirengusi nusileisti ir eiti į kompromisus. Bet kokios derybos apima kompromisus.

Kol kas problema yra Rusijos pozicija, nes ji atsisako derėtis. Jei rusai sutiks su derybomis ir jų metu iškeltomis sąlygomis, tada yra didelė tikimybė, kad rezultatai bus pasiekti greitai, galbūt net per trumpesnį nei šešių mėnesių laikotarpį, kaip sako D. Trumpas.

Jis sakė žinąs apie V. Putino norą su juo bendrauti. Ar tai reiškia, kad jau vyksta neoficialios Kremliaus ir D. Trumpo komandos derybos? Ar tai reiškia, kad D. Trumpas ir V. Putinas susitiks, ir ar šį susitikimą gali sutrukdyti Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotas V. Putino arešto orderis?

Nėra informacijos, kad tarp D. Trumpo komandos ir Kremliaus būtų vykusios neoficialios derybos. Manau, kad būsimasis prezidentas kalbėjo iš savo patirties per pirmąją kadenciją – jis susitiko su V. Putinu ir gyrėsi, jog Rusijos prezidentas su juo palaikė kontaktus. Manau, kad jų susitikimas įmanomas. Negana to, rusai savo ruožtu teigė neprieštarausiantys tokiam susitikimui. Akivaizdu, kad jei tai būtų įvykę, tai būtų įvykę trečiosios šalies teritorijoje, o tai būtų buvę patogu abiem pusėms, ypač atsižvelgiant į tai, kad TBT išdavė V. Putino arešto orderį. D. Trumpo ir V. Putino susitikimas galėtų įvykti, pavyzdžiui, bet kurioje Artimųjų Rytų ar Azijos šalyje, kuri nesuimtų V. Putino.

Paklaustas, ar įsipareigotų remti Ukrainą derybose su Rusija, D. Trumpas atsakė: „Nesakyčiau, jei taip būtų“. Ką reiškia šis teiginys? Ar D. Trumpas darys didesnį spaudimą V. Zelenskiui nei V. Putinui?

Mano nuomone, tai reiškia, kad D. Trumpo komanda dabar stengiasi nuspręsti, kokius įsipareigojimus gali prisiimti JAV, teikdamos pagalbą Ukrainai. Ir aš manau, kad jos įsipareigos ir toliau teikti šaliai karinę ir finansinę pagalbą tam tikromis sumomis – sumas ne didins, o paliks tokias, kokios buvo, kad Ukraina išliktų ir tuo pačiu tai padėtų jai apsiginkluoti pačiai, jei derybos žlugs arba po kurio laiko žlugtų susitarimas dėl ugnies nutraukimo. Tačiau D. Trumpo administracija nėra pasirengusi įsipareigoti suteikti Ukrainai saugumo garantijų įstojant į NATO.

Ne paslaptis, kad D. Trumpas labiau simpatizuoja autoritarinio tipo politiniams lyderiams, tokiems kaip V. Putinas, R. T. Erdoganas ar Kim Jong-unas. Manau, jog tai susiję su tuo, kad jam patinka, kokią didelę galią ir kontrolę tokie lyderiai turi savo šalyse. Ir galbūt D. Trumpas taip pat norėtų turėti tokią absoliučią galią, tačiau JAV realybėje tai neįmanoma. Nemanau, jog tai pavirs tokio lygio simpatijomis, kad jis norėtų vykdyti visas autoritarinių lyderių užgaidas ar prisitaikyti prie V. Putino politinių reikalavimų derybose dėl Ukrainos. JAV taip neveikia, o vien Amerikos prezidento simpatijų neužtenka, kad pagrįstų savo politiką.

Bet kuriuo atveju JAV greičiausiai įsipareigos ilgalaikiam ginklų tiekimui ir finansinei pagalbai Ukrainai po to, kai bus sudarytas taikos susitarimas. JAV neatsisakys padėti Ukrainai, net jei bus sudaryta paliaubų sutartis.

Šiais metais karo užšalimo scenarijus yra vienas iš labiausiai tikėtinų. Kad pasiektų paliaubas, po kurių galimas įšaldymas, šalys turi padaryti minimalų kompromisą. Ir galbūt jos bus tam pasiruošusios dabartinėmis karinėmis-politinėmis realijomis. Šalys šiuo metu nėra pasirengusios scenarijui, numatančiam visavertį politinės taikos sudarymą.

V. Zelenskis įvardijo pagrindinius argumentus, kuriuos jis gali išsakyti derybose su D. Trumpu ir V. Putinu, ypač neseniai duotame interviu su Lexui Fridmanui. Tai apima tokius argumentus kaip:

• Ukrainos gynyba yra strateginis JAV interesas, ir tai tiesa;
• Ukraina turi būti ilgalaikės atgrasymo nuo Rusijos sistemos elementas, jei Rusijos Federacija norėtų atnaujinti karo veiksmus arba keltų grėsmę kitų Europos valstybių saugumui ar suverenitetui.

Ar po D. Trumpo pasakymo, kad Ukraina nebus priimta į NATO, V. Zelenskis galėtų duoti įsakymą pradėti branduolinių ginklų kūrimą, apie ką anksčiau buvo daug diskutuojama?

Tokį įsakymą galima duoti, bet, pirma, mes nežinome, kiek realu dabar Ukrainoje surinkti branduolinius ginklus – ar ji turi tokių išteklių ir pajėgumų. Ir didelis klausimas, ar tai reikia daryti dabar. Manau, kad politiniu požiūriu to daryti neapsimoka, nes tai gali būti rizikinga.

Galima neigiama reakcija iš Ukrainos Vakarų partnerių, nuo kurių priklauso šalis. Jie netgi gali ukrainiečiams grasinti sankcijomis. Pavyzdžiui, Jungtinėms Valstijoms bent jau kol kas labai svarbus ginklų neplatinimo režimas, JAV yra pagrindinės jo gynėjos. Jungtinės Valstijos aktyviai pasisako už tai, kad branduolinių ginklų turėtų kuo mažiau šalių. Galbūt kada nors tai pasikeis.