Įslaptintos Irano derybos su Rusija

Iranas vykdo slaptas diplomatines misijas Rusijoje, siekdamas plėsti karinį šalių bendradarbiavimą ir gauti Maskvos pagalbą vykdant branduolinę programą.

Irano aukščiausiojo vadovo ajatolos Ali Chamenei vyresnysis patarėjas Ali Larijani slapta skraido tarp Maskvos ir Teherano ir susitinka su aukštais Rusijos pareigūnais, sužinojo „The Times“. A. Larijani yra itin artimas ajatolai ir turi reputaciją kaip pasiekiantis rezultatų, todėl jo slapti skrydžiai į Maskvą rodo gilėjančius Irano ir Rusijos santykius bei augančią šalių įtaką viena kitai, rašo laikraštis.

Būtent A. Larijani praėjusių metų pabaigoje Teheranas kelis kartus išsiuntė į Damaską ir Beirutą, ir po to, kai Izraelis nužudė „Hezbollah“ lyderį Hassaną Nasrallahą.

Iranas tikisi tolesnės Rusijos pagalbos įgyvendinant savo branduolinę programą, ypač rengiant savo specialistus, atkuriant Izraelio sunaikintas oro gynybos sistemas S-300, naikintuvų Su-35 tiekimą ir Libano grupės „Hezbollah“ perginklavimą, „The Times“ sakė Vakarų žvalgybos agentūros šaltiniai.

Maskva priėmė A. Larijani, kad aptartų bepiločių orlaivių ir raketų, skirtų naudoti Ukrainoje, tiekimą, rašoma leidinyje. Vizitai vyksta slaptai, nes abi šalys siekia išvengti Vakarų sankcijų griežtinimo.

Dėl stiprėjančio Maskvos ir Teherano bendradarbiavimo, ypač dėl raketų ir bepiločių orlaivių tiekimo Rusijai, yra pagrindo baimintis, kad Maskva yra pasirengusi peržengti anksčiau nubrėžtas „raudonąsias linijas“ dėl Irano branduolinės programos, sakė Vakarų žvalgybos agentūros.

Rusija anksčiau palaikė sutarimą, kad Iranas neturėtų tapti branduoline valstybe, „The Times“ priminė Williamas Alberque'as, buvęs NATO branduolinio ginklo neplatinimo direktorius ir Henry Stimsono centro Vašingtone bendradarbis. Tačiau po to, kai Iranas pradėjo gabenti tūkstančius bepiločių orlaivių, skirtų naudoti karui su Ukraina, Maskva galėjo nuspręsti, „kad branduolinio ginklo platinimas nėra tokia didelė problema“, mano W. Alberque'as. Tuo pačiu metu Teheranui nereikia tiesioginės pagalbos kuriant branduolinę bombą, mano ekspertas.

„The Times“ apskaičiavo, kad Iranui gali prireikti nuo kelių mėnesių iki metų, kad sukurtų branduolinę balistinę raketą. Branduoliniams ginklams sukurti reikia pagaminti 90 procentų grynumo prisodrintą uraną. TATENA skaičiuoja, kad Iranas uraną prisodrino 60 proc. Teheranas yra „per du žingsnius nuo bombų gamybai skirtos medžiagos“, sakė W. Alberque'as.

Rusija Irano dronus Ukrainoje pradėjo naudoti 2022 metų rudenį. Be šių, Teheranas tiekė Maskvai šimtus trumpojo nuotolio balistinių raketų. Rusijos ir Irano valdžia paneigė tiekimą.

Iranas pradėjo slaptas derybas su Rusija prieš galimą diplomatinių ryšių su Europa atnaujinimą dėl Teherano branduolinės programos.

O šią savaitę Irano prezidentas Masudas Pezeškianas su oficialiu vizitu lankysis Rusijoje.