„Tai Lietuva, Latvija ir Estija.“ Šokiruojanti žinia iš JT saugumo tarybos

Vakar, 2025 m. sausio 13 d., JT Saugumo Taryba susirinko į neoficialų posėdį aptarti Rusijos vykdomus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Ukrainos karo belaisvių ir sulaikytų civilių atžvilgiu.

Renginį organizavo JK nuolatinė atstovybė, remiama Ukrainos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir JAV, praneša  „Ukrinform“.

Ukrainos nacionalinės gvardijos instruktorius Valerijus Horišnijus pažymėjo, kad 2022 metais dalyvavo Mariupolio gynyboje, po to buvo sučiuptas.

Jis kalbėjo apie kankinimus, kuriuos jis ir kiti kaliniai patyrė.

„Tai apima žiaurų, nežmonišką elgesį, stiprų mušimą, įskaitant mirtiną, elektros šoką ir kitas kankinimo formas“, – pažymėjo V. Horišnijus.

Dažnai kalėjimo prižiūrėtojai „tiesiog mėgaudavosi žmonių kankinimu“, pridūrė jis.

„Buvo ilgų mėnesių, kai per dieną gaudavome vos dešimt šaukštų košės ir apie 150 gramų duonos“, – sakė jis.

Krymo totorių aktyvistas Narimanas Dželalas, vadinamojo „Aukščiausiojo Krymo teismo“ nuteistas kalėti 17 metų, trejus metus praleido kalėjime „už viešą pasisakymą prieš Rusijos okupaciją Kryme“.

„Gyvenau ir dirbau okupuotame Kryme, – pažymėjo jis.

Jiems buvo išgalvotos baudžiamosios bylos, buvo naudojami kankinimai ir netinkamas elgesys, sakė N. Dželalas.

„Aš asmeniškai patyriau daugybę išbandymų, kurie yra politinių kalinių gyvenimo dalis – netinkama mityba, medicininės priežiūros trūkumas, moralinis ir fizinis pažeminimas, priekabiavimas...“ – pažymėjo N. Dželalas.

„Aš ir kiti kaliniai buvome mušami, įžeidinėjami ir priversti mokytis ir giedoti Rusijos himną, bet aš to nepadariau.“

Žmogaus teisių aktyvistas ir karininkas Maksimas Butkevičius, Rusijos Federacijoje nuteistas kalėti 13 metų griežto režimo kolonijoje, yra 210-ojo atskirojo puolimo pulko vyresnysis leitenantas.

Jis prisijungė prie Ukrainos ginkluotųjų pajėgų prasidėjus plataus masto invazijai ir buvo sučiuptas 2022 metų birželį, kur kalėjime praleido dvejus metus ir keturis mėnesius.

M. Butkevičius pasakojo, kaip jį sumušė Rusijos karininkas, reikalaudamas pakartoti V. Putino citatas apie „Ukrainos istoriją“.

„Buvome žeminami, verčiami šaukti „Šlovė Rusijai“.

Galų gale jam buvo duotas pasirinkimas: „arba aš pasirašysiu prisipažinimą dėl karo nusikaltimų, kurie leis mane apkeisti po nuosprendžio paskelbimo, arba atsisakysiu, ir jie pavers mano gyvenimą tikru pragaru arba tiesiog nušaus“.

M. Butkevičius, anot jo, popierius pasirašė neturėdamas galimybės jų perskaityti. Todėl jis buvo nuteistas „už Ženevos konvencijų pažeidimą“.

„Todėl primygtinai prašau visų pirma dėti visas įmanomas ir būtinas pastangas, kad Ukrainos karo belaisviai ir neteisėtai sulaikyti civiliai būtų kuo greičiau paleisti“, – į JT valstybes kreipėsi M. Butkevičius. O tuo tarpu turi būti sukurtas tinkamas nepriklausomas tarptautinis sulaikymo vietų stebėjimo mechanizmas.