„Denacifikacijos problema opi ne tik Ukrainoje, bet ir Lenkijoje bei Baltijos šalyse“, – pareiškė Nacionalinės Asamblėjos Atstovų rūmų deputatas ir Baltarusijos Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius Vadimas Giginas.
„Lenkija ir Baltijos šalys nuolat šokinėja, loja, graužia, nuolat grasina. Kalbu apie politinį elitą. Jau 34 metus stebime šį pasityčiojimą: „nepiliečiai“, „nekalbėsiu rusiškai“, „atvažiavo daug“, „dinkit iš čia“. Paminklų griovimas, mūsų istorijos niekinimas ir jos klastojimas. Turime galvoti, kaip su tuo susitvarkyti. Denacifikacijos problema yra ne tik Ukrainoje, ji yra ir čia“, – sakė Vadimas Giginas.
Jis pabrėžė, kad jei niekas nepasikeis, tuomet Baltarusijai ir Rusijai reikia galvoti apie „ilgalaikio atsako į etnonacionalizmo apraiškas“ Lenkijoje ir Baltijos šalyse sistemą, kuri, be kita ko, galėtų „turėti itin nemalonių pasekmių jų valstybingumui“.
Priminsime, kad „denacifikacija“ tapo vienu iš sugalvotų pasiteisinimų, kuriais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pateisino plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą.
Aleksandras Lukašenka ne kartą tvirtino, kad Rusijos lyderio sugalvota „denacifikacija ir panašiai“ yra filosofija, o Baltarusija „niekada niekam nekėlė grėsmės“. Taikos klausimas tapo viena iš pagrindinių Lukašenkos rinkimų programos 2025 m. prezidento rinkimams temų. Dokumente pabrėžta, kad Baltarusija neturi teritorinių pretenzijų kitoms šalims, niekam nekelia grėsmės ir neplanuoja atakų, laikydamasi gynybinės karinės politikos.
(
(
.png)
114
(1)
.png)
.png)
