„Bus uždaryta Baltijos jūra.“ Pajudėjo karo laivai

Rusija pajuto kaip Europą išlaikyti nežinioje, o Latvija, bet ne tik, turi ruoštis rimtesniems iššūkiams, TV3 laidoje „900 sekundžių“ sakė karinių jūrų pajėgų vadas, flotilės admirolas Māris Polencas, komentuodamas situaciją Baltijos jūroje su nutrūkusiais ryšių kabeliais.

Pernai užfiksuoti keli atvejai, kai Baltijos jūroje laivai nutraukė kabelius. Politikai tai pavadino hibridine ataka ir įtaria Rusiją. M. Polencas viename interviu teigia, kad „Rusija rado būdą, kaip išlaikyti mus nežinioje. Šie kabeliai užtikrina mūsų gyvenimo lygį, koks yra šiuo metu. Tai apima duomenų kabelius, elektros kabelius ir dujotiekius. (..) Vadinasi, dėl to Europa gali atsidurti stresinėje situacijoje“.

Siekdama pagerinti saugumo situaciją, NATO žada išsiųsti du ar tris laivus patruliuoti Baltijos jūroje. M. Polencas aiškina, kad NATO tik papildys tai, ką šalys jau daro jūroje. Būtent, laivai jūroje laikomi 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę. Atkreipiamas dėmesys į įtartiną elgesį. Pavyzdžiui, jei greitis sumažinamas prie kabelių, turi būti paaiškinama to priežastis.

„NATO dalyvauja kaip saugumo garantas Baltijos jūroje, planuojama operacija su atitinkamu skaičiumi laivų. Šiuo metu tikimasi dviejų ar trijų. Tačiau pagrindinis klausimas – kiek laiko. Iki balandžio mėn. saugumo užtikrinime iš viso bus įtraukta dešimt laivų“, – sako M. Polencas.

Kodėl tik iki balandžio? Ar galime tikėtis, kad iki tol Rusijos grėsmės problema bus išspręsta? „Kiekviena operacija planuojama tam tikram laikotarpiui. Ir tada, atsižvelgiant į rezultatus, operacijos intensyvumas didėja arba mažėja. Balandis yra galutinis terminas, kada vertinsime situaciją Baltijos jūroje, kaip atrodo „šešėlinis laivynas“, ar buvo dar kokių atvejų? Tuomet bus priimti atitinkami sprendimai, kaip elgtis toliau“, – aiškina M. Polencas.

Kalbėdamas apie bendrą saugumo situaciją Baltijos jūroje, tame tarpe ir apie tai, ar Rusijos keliama grėsmė bus sušvelninta, M. Polencas pabrėžia nenorintis prognozuoti įvykių raidos, nes tai įtakoja daug nežinomųjų. Tačiau „Rusija jaučia, kaip išlaikyti Europą įtampoje. Manau, kad turime ruoštis šiek tiek rimtesniems iššūkiams, kurie galėtų apimti laivų palydėjimą, dar didesnį jų buvimą saugumui užtikrinti. Taip pat turime pažvelgti į reguliavimo sistemos tobulinimą, kad mes, kaip ir kitos šalys, turėtume tam tikrą veiksmų laisvę neutraliuose vandenyse fiksuojant, tarkime, nusikaltimą.“ 

Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius jau yra viešai prabilęs apie galimą Baltijos jūros uždarymą. M. Polencas atkreipia dėmesį, kad karo atveju Baltijos jūra taptų neginčijamu NATO ežeru. Tačiau vado nuomone, artimiausiu metu turėtume žiūrėti ne į visišką jūros uždarymą, o į didesnę jos kontrolę, įskaitant tikrinimo grupių dislokavimą, konkrečių laivų patikrinimus ir kt.

Jis atskleidžia, kad Baltijos jūros uždarymo scenarijus diskutuojamas ir tarp kariškių, tačiau tik tam, kad būtų suprasta, ką tai reikštų.

M. Polencas taip pat aiškina, kad dabartinės sąlygos Baltijos jūroje yra gana naujos, todėl saugumui joje stiprinti dar reikia padirbėti. „Taip sakant, turime išeiti iš taikos meto rėmų“, – sako M. Polencas.