„Tik nedaugelis žino paskirtį.“ Kodėl SSRS buvo masiškai gaminamos tvoros su rombais (Video)

Daugeliui iš sovietmečio pažįstama rombais marginta tvora buvo sukurta kaip daugiafunkcinis, ekonomiškas sprendimas svarbiems objektams aptverti.

Sovietinės architektūros simbolis – „deimantais“ marginta betoninė tvora, oficialiai žinoma kaip tvoros plokšte PO-2, kurią ir šiandien galima rasti daugelyje miestų. Tačiau mažai žmonių žino, kodėl šis konkretus dizainas tapo toks populiarus SSRS ir kokias funkcijas jis atliko. Apie šio unikalaus architektūrinio sprendimo istoriją ir paslaptis pasakojo „YouTube“ kanalo „Max Romanchuk“ autorius.

Ši tvora buvo sukurta praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje, prižiūrint „Mosmir Stroymaterialy“ vyriausiajam architektui Borisui Lachmanui. Reikėjo sukurti nebrangų, estetišką ir daugiafunkcinį sprendimą.

„Ją turėjo būti galima gaminti esamose gamyklose be didelių investicijų į naują įrangą“, – aiškina tinklaraštininkas.

B. Lachmanas pasiūlė tris dizaino variantus, iš kurių buvo pasirinktas paprasčiausias ir pigiausias – su reljefiniais rombo formos raštais.

Estetika.

Rombo formos iškyšos sukūrė šviesos ir šešėlių žaismą, todėl tvora tapo patraukli net jos nedažant. „Dulkės ir nešvarumai nelikdavo ant jos paviršiaus, juos lengvai nuplaudavo lietus“, – pažymi Maxas Romanchukas.

 Jėga.

Reljefo elementai veikė kaip standumo briaunos, kurios padidino konstrukcijos stiprumą ir leido atlaikyti dideles apkrovas.

Garso  izoliacija.

Plokštės forma padėjo išsklaidyti garsą, todėl ji buvo ideali užtvara.

„Tvora tarnavo kaip savotiška triukšmo užtvara, mažinanti triukšmo lygį prie geležinkelio ar pramonės objektų“, – aiškina tinklaraštininkas.

Universalumas.

„Deimantais“ marginta tvora tiko įvairiems objektams: kariniams daliniams, įmonėms, kalėjimams, geležinkelio stotims.

PO-2 tvora pirmą kartą buvo įrengta 1974 m. VDNKh („Liaudies ūkio pasiekimų paroda“) Maskvoje. Už šią plėtrą architektas Borisas Lachmanas gavo bronzos medalį ir 50 rublių premiją.

„Po VDNKh šios tvoros pradėtos montuoti dideliuose miestuose: Kyjive, Maskvoje, Sankt Peterburge, Tbilisyje. Jų praktiškumas buvo greitai įvertintas, jos išplito“, – pasakoja Maxas Romanchukas.

1971 metais Borisas Lachmanas emigravo į JAV, kur dirbo architektūros įmonėje, o vėliau atidarė savo verslą. Tačiau jo tvora išliko sovietinės architektūros simboliu.

„Šias tvoras ir šiandien galima pamatyti daugelyje buvusios SSRS miestų ir kaimų. Jos tapo mūsų architektūrinio kraštovaizdžio dalimi“, – pastebi tinklaraštininkas.