„11 kabelių. Smogė į „NordBalt“

Nuo 2023 metų spalio buvo pažeista mažiausiai 11 Baltijos jūros dugnu nutiestų kabelių, sako pareigūnai.

Naujausias iš tokių incidentų įvyko praėjusį savaitgalį, kai buvo pažeistas Latviją ir Švedijos Gotlando salą jungiantis šviesolaidinis kabelis.

Nors operatoriai pažymi, kad povandeninių kabelių pažeidimai yra gana įprastas reiškinys, incidentų Baltijos jūroje dažnumas ir koncentracija sustiprino įtarimus, kad pažeidimai galėjo būti tyčiniai.

Lapkričio 17-ąją buvo pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos Gotlando salos į Lietuvą. Jis buvo sutvarkytas ir dabar veikia tinkamai.

Švedų žiniasklaida anksčiau šį mėnesį pranešė ir apie bandymus pažeisti Lietuvą ir Švediją jungiantį povandeninį elektros kabelį „NordBalt“.

Vienas naujausių incidentų fiksuotas sekmadienį ryte, kai buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Latvijos. Tam nesutrukdė ir jūroje sausį prasidėjusi NATO stebėjimo misija, kuria siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.

Anot ekspertų ir politikų, tai gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.

Kas vyksta Baltijos jūros dugne?

Įvairūs elektros ir ryšių kabeliai bei dujotiekiai jungia devynias Baltijos jūros skalaujamas šalis.

Tarp jų – 152 km ilgio dujotiekis „Balticconnector“, kuriuo dujos keliauja tarp Suomijos ir Estijos, aukštos įtampos kabelis, jungiantis Švedijos ir Vokietijos elektros tinklus, ir 1 173 km ilgio telekomunikacijų kabelis „C-Lion1“, jungiantis Suomiją ir Vokietiją.

Povandeniniai vamzdžiai ir kabeliai padeda aprūpinti energija ekonomiką, šildyti namus ir sujungia milijardus žmonių. Pasak platformos „TeleGeography“, kuri stebi ir kartografuoja svarbius ryšių tinklus, pasaulio vandenynuose ir jūrose driekiasi daugiau nei 1,3 mln. kilometrų šviesolaidinių kabelių.

Kabeliai paprastai yra sodo žarnos pločio. Tačiau jais kasdien pereina 97 proc. pasaulio ryšių, įskaitant trilijonus dolerių kainuojančias finansines operacijas.

„Vien per pastaruosius du mėnesius buvo pažeistas Lietuvą ir Švediją jungiantis kabelis, kitas, jungiantis Vokietiją ir Suomiją, o visai neseniai – keli Estiją ir Suomiją jungiantys kabeliai. Tyrimai dėl visų šių atvejų tebevyksta. Tačiau yra pagrindo rimtam susirūpinimui“, – šį mėnesį sakė NATO vadovas Markas Rutte (Markas Riutė).

Konkrečiai Rusijos jis neapkaltino, bet pabrėžė, kad „hibridiniai veiksmai reiškia kibernetines atakas. Hibridas kartais reiškia net žudymo išpuolius, pasikėsinimus, o šiuo atveju tai reiškia smūgį mūsų svarbiai povandeninei infrastruktūrai“.

Tuo metu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių minėtus incidentus vienareikšmiškai priskirti Rusijai, pagrįstų abejonių kelia „pats sutapimas laiko požiūriu, kad per vienerius pastaruosius metus mes turime tiek daug incidentų ir jų daugėja“.

Jis taip pat viliasi, jog NATO, Šiaurės šalių veiksmai Baltijos jūroje atgrasys nuo bandymų gadinti povandeninę infrastruktūrą.