Tarp branduolinių valstybių nauja narė

2024 m. lapkritį Pasaulio branduolinė energetikos asociacija pranešė, kad Kazachstanas turi 12% pasaulio urano išteklių. 2022 metais šalis pagamino 43% pasaulio urano kuro.

Tačiau Kazachstanas turėjo tik vieną Rusijoje pagamintą atominį reaktorių, kuris veikė 1972–1999 metais, generuodamas elektrą ir gėlindamas vandenį.

Didžioji gamykla Kazachstane gamina branduolinio kuro granules, kad parduotų ne tik iškastą uraną.

Šalis dar stato kuro gamyklą, kurios 49% akcijų priklauso Kinijai, pranešė Pasaulio branduolinės energetikos asociacija.

Sausio 28 d. vykusiame vyriausybės posėdyje prezidentas Kasymas-Žomartas Tokajevas pareiškė, kad dėl didėjančio energijos trūkumo ir šalies pažangos poreikio reikia paspartinti pirmosios Kazachstano atominės elektrinės (AE) statybas ir sukurti platesnį branduolinį klasterį, kaip pranešė „Astana Times“.

Kazachstanas turi šiaurinius ir pietų elektros tinklus su Rusija, Kirgizija ir Uzbekistanu. Branduolinės energijos klausimas Kazachstane buvo svarstomas daugelį metų.

Prezidentas pavedė Vyriausybei parengti ilgalaikius branduolinės pramonės plėtros planus ir nustatyti tinkamiausias vietas būsimoms AE statyti, taikant modernias, saugias technologijas.

Pirmoji atominė elektrinė greičiausiai bus pastatyta Almatos regione, teigiama pranešime, kurį paskelbė Kazachstano naujienų leidinys „Vlast.kz“, jame cituojamas ministras pirmininkas Olžas Bektenovas. Pranešama, kad prezidentas sakė: „Mūsų strateginis kursas siekiant anglies neutralumo nesikeičia. Tačiau į jo įgyvendinimą reikėtų žiūrėti racionaliau“.

Vyriausybei keliamas tikslas pasiekti visišką energetinį apsirūpinimą ir sukurti 15–20 proc. rezervus. Prezidentas numato per dvejus metus padidinti energijos galią bent 3 gigavatais, beveik 2,5 karto daugiau nei ankstesniais metais.

Siekiama, kad iki 2027 m. Vakarų zonos elektros tinklai būtų sustiprinti vieninga elektros energijos sistema ir Pietinės zonos tinklais.

Nors Kazachstanas pagamina beveik 43 procentus pasaulio urano kuro, tačiau jis tradiciškai atsargiai renkasi branduolinę energiją.

Prisiminimas apie Černobylio katastrofą dar nėra visiškai išblėsęs. Kazachstano Semipalatinsko regione buvo atlikta daugiau nei 450 branduolinių bandymų, kurie sukėlė daugybę vietinių gyventojų sveikatos problemų ir neigiamai paveikė aplinką.

Daugelis žmonių vis dar skeptiškai vertina vyriausybės galimybes garantuoti branduolinę saugą. Korupcija, reguliavimo trūkumai, pernelyg didelės užsienio skolos ir, galiausiai, kritinės infrastruktūros priklausomybė nuo užsienio šalių yra branduolinės pramonės plėtros Kazachstane stabdžiai.

Spalio 6 dieną šalyje buvo surengtas referendumas dėl pasiūlymo, ar Kazachstanas turėtų statyti atomines elektrines, ar ne. Pranešama, kad už pasiūlymą balsavo 70 proc.

Yra dvi pagrindinės šio tikslo kliūtys. Pirmasis – techninių sumetimų ir komercinių interesų pusiausvyra su subtilia tiekimo geopolitika. Astanai nebus lengva pasirinkti, kai yra daug reaktorių pardavėjų tokiose šalyse kaip Rusija, Prancūzija, Kinija ir Pietų Korėja. Finansavimas ir lokalizavimas yra esminės sandorio dalys.

Kazachstano opozicija puoselėja nuogąstavimus, kad Rusija primeš civilinį branduolinį susitarimą, kad įspraustų Kazachstano energetikos sektorių į ilgalaikę finansinę, technologinę ir tiekimo priklausomybę. 2009 m. įvykdytas Kazachstano valstybinės atominės energetikos įmonės „Kazatomprom“ vadovo Muchtaro Džakiševo suėmimas yra niūrus priminimas apie praktinius sunkumus siekiant šio tikslo.

Kai kurie Kazachstano pilietinės visuomenės sluoksniai yra susirūpinę dėl galimo Rusijos „Rosatom“ įsitraukimo ir jo saugos standartų. Tačiau įsivaizduoti, kad branduolinės energetikos plėtra Kazachstane yra Rusijos finansiniai ir geopolitiniai spąstai, reiškia trumparegišką požiūrį į Kazachstano energijos poreikius.

Tai ne 1990-ųjų Kazachstanas. Šiandien jis turi daugiau agentūrų nei bet kuriuo ankstesniu derybų tašku. 2024 m. spalio 7 d. „Carnegie Politika“ pažymėjo: „Prancūzijos technologijų perdavimo ir Kinijos investicijų dėka Kazachstanas dabar gali gaminti kuro kasetes tiek prancūziškos, tiek kiniškos konstrukcijos suslėgto vandens reaktoriams. 

Tai gali būti Kazachstano branduolinės pramonės pradžia. Branduolinės energijos naudojimas civiliams yra priimtina teorija, tačiau daugelis branduolinių valstybių naudojo ją kaip kaukę. Tas pats pasakytina apie Iraną.

Iki šiol visas Vidurinės Azijos regionas buvo laisvas nuo branduolinės energijos. Kazachstanas bus pirmoji Centrinės Azijos valstybė, pradėsianti branduolinę misiją, kuri paveiks visą regioną.

Tiek Kinija, tiek Rusija turi akcijų Centrinėje Azijoje, ypač Kazachstane. Pasaulio galios turi užtikrinti, kad itin svarbus Centrinės Azijos regionas, laikomas tiltu tarp Rytų ir Vakarų ir kurio turtingi mineraliniai turtai iki šiol lieka neištirti ir neišnaudoti, netaptų supervalstybių konkurencijos ir nesutarimų šaltiniu.