„Geri laikai baigėsi.“ Rusijos valdžia skelbia krizės pradžią

Rusijos valdžia iš naujo pradėjo specialios ekonomikos tvarumo komisijos, kuri buvo įkurta 2020 metais – pandemijos ir ekonomikos krizės metu, darbą.

Komisija, turinti nustatyti problemines pramonės šakas ir parengti joms pagalbos priemones, vėl pradėjo dirbti gruodį, antradienį pranešė vicepremjeras Aleksandras Novakas.

Anot jo, komisijos dėmesio centre – devyni ūkio sektoriai ir daugiau nei 2000 įmonių, joms vykdoma „nuolatinė rodiklių stebėsena“.

Tarp rizikų šiuo metu yra „sumažėjusi investicinė veikla <...>, mažėjantis įmonių pelningumas ir finansiniai rodikliai, didėjančios įmonių palūkanų išlaidos, palyginus su jų pačių šaltiniais“, – vardijo A. Novakas.

Anglies įmonėms jau prireikė skubios pagalbos, nes smarkiai sumažėjo eksportas, jos patyrė daugiau nei 80 mlrd. rublių grynųjų nuostolių, pradėjo uždaryti kasyklas, joms gresia masinis bankrotas.

Toliau – planas paremti metalurgijos gamyklas, kurios dėl sankcijų taip pat prarado eksporto rinkas ir pradėjo mažinti gamybą.

„Geri laikai praėjo“, – sausio pabaigoje apgailestavo Pramonės ir prekybos ministerijos Metalurgijos departamento direktoriaus pavaduotojas Andrejus Saveljevas. Po metalurgų pagalbos prireiks miškininkystės pramonei, kuri kartu su angliakasiais pateko į Europos embargą ir nesugebėjo rasti naujų pirkėjų Azijoje, todėl medienos eksportas sumažėjo trečdaliu.

Komisijos posėdžio darbotvarkėje – nuo ​​sausros ir derliaus nukentėjęs agrarinės pramonės kompleksas: kviečių derlius pernai sumažėjo 16 proc., bulvių – 10 proc., o kitų kultūrų, įskaitant kukurūzus, miežius, cukrinius runkelius – beveik 20 proc.

Nors Kremlius ir toliau viešai kartoja sankcijų nugalėjimo mantrą, iš tikrųjų prezidentas Vladimiras Putinas yra susirūpinęs dėl ekonominės padėties, sausį „Reuters“ sakė Kremliui artimi šaltiniai.

Pasak vieno iš jų, V. Putinas pripažįsta „tikrai dideles problemas“: trilijonai gynybos išlaidų padidino infliaciją, o bandymas ją pažaboti staigiai didinant palūkanų normas apsunkino mažus ir didelius verslus aptarnauti skolas.

Makroekonominės analizės ir trumpalaikių prognozių centro (CMASF) duomenimis, kas penktai šalies pramonės įmonei gresia pavojus, o tai žada „įmonių bankrotų bangą“ ekonomikai.

„Santykinai klestintis laikotarpis Rusijos ekonomikai, kuris buvo paremtas anksčiau sukauptais ištekliais, baigėsi“, – pažymi buvęs Rusijos Federacijos centrinio banko pirmininko pavaduotojas Olegas Vjuginas.

2024 metų pabaigoje kas ketvirta įmonė susidūrė su apyvartinių lėšų trūkumu ir negalėjimu gauti paskolos, rodo Rusijos pramonininkų ir verslininkų sąjungos apklausa. Beveik tiek pat – 22% – skundėsi didele infliacija, dar 20% – rublio kurso kritimu.

Praėjusiais metais, „Rosstat“ duomenimis, Rusijos BVP išaugo 4,1 proc., palyginti su tuo pačiu augimu užpernai. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad 2025-ieji bus „diržų veržimo metai“ ekonomikai, sako Sofija Doneck, „T-Investments“ ekonomistė.

Tarptautinio valiutos fondo prognozėmis, ekonomikos augimas sulėtės beveik tris kartus – iki 1,5 proc. Kai kuriais ketvirčiais ekonomika gali pakrypti net į neigiamą pusę.