„Sudužo Putino aparatas.“ Didelis smūgis Kremliui

Rusijos pozicijos kosmose sparčiai blogėja, ir šalis nebegalės pasivyti lyderių – pastarojo meto įvykiai sudavė dar vieną smūgį Kremliaus kosmoso ambicijoms.

Kremliui nepavyksta dalyvauti naujose kosmoso lenktynėse, o Putiną yra ima neviltis dėl Rusijos kosmoso programos nesėkmių. Dėl Vakarų sankcijų šalis neteko galimybės naudotis svarbiausiomis technologijomis, o Kinija ir Indija tuo tarpu daro milžiniškus laimėjimus. „The Times“ rašo, kad Rusijos pozicijos kosmose sparčiai blogėja, ir šalis nebepajėgs pasivyti lyderių.

Sovietų Sąjunga kadaise buvo kosmoso tyrimų pradininkė. Tačiau per tris V. Putino valdymo dešimtmečius Rusija praktiškai sunaikino savo kosmoso pramonę, prarado lyderės pozicijas ir virto atsilikusia šalimi.

Pastarieji įvykiai buvo dar vienas smūgis Kremliaus kosmoso ambicijoms. V. Putinas atleido „Roskosmos“ vadovą Jurijų Borisovą, tačiau tikroji nesėkmės priežastis yra ne atskirų pareigūnų nekompetencija, o sisteminis pramonės žlugimas, finansavimo trūkumas ir tarptautinė izoliacija.

Prasidėjus plataus masto karui su Ukraina, Vakarai įvedė Rusijai griežtas sankcijas, o „Roskosmos“ prarado prieigą prie svarbiausių technologijų, komponentų ir tarptautinių partnerių.

Rusija liko be JAV, Japonijoje, Europoje ir Taivane gaminamų palydovų elektroninių komponentų. Pajamos iš sutarčių su Europa ir Amerika dėl palydovų paleidimo ir raketų variklių tiekimo sumažėjo iki minimumo. Bendri projektai su tarptautinėmis agentūromis, įskaitant misiją į Marsą su Europos kosmoso agentūra, žlugo.

„Izoliacija turėjo pražūtingą poveikį Rusijos kosmoso pramonei“, – pastebi „RussianSpaceWeb“ redaktorius Anatolijus Zakas.

2023 m. Kremlius bandė sugrąžinti „šlovingų laikų“ dvasią paleisdamas „Luna-25“, tačiau misija baigėsi nesėkmingai, kai nusileidimo metu aparatas sudužo. Tuo pat metu Indija sėkmingai nusileido su erdvėlaiviu „Vikram“ Mėnulio pietiniame ašigalyje – tai buvo Naujojo Delio triumfas ir gėda Maskvai.

Rusija taip pat norėjo konkuruoti su Elono Musko „Starlink“, pradėdama projektą „Sphere“, tačiau Rusijos palydovų gamyba taip atsilieka, kad net pats Borisovas pripažino, kad šalis negali pagaminti daugiau kaip 40 palydovų per metus, o JAV ir Kinija orbitoje turi tūkstančius palydovų.

Dabar Rusija visiškai priklauso nuo tiekimo iš Kinijos, todėl Maskva tapo Pekino vasale net kosmoso pramonėje.

Naujų programų pradžia vėluoja, o jų sąnaudos auga dėl korupcijos ir lėšų trūkumo. Dėl sankcijų Rusija neteko svarbiausių komponentų. Kinija ir Indija tapo pasaulio lyderėmis, o Rusija beviltiškai atsilieka.