„Trumpas liks su špyga.“ Šmyhalis patvirtino. „Mes jau kalbamės su kitais“

Donaldas Trumpas vienu klaidingu judesiu gali prarasti jam taip patikusius turtingus retųjų metalų telkinius Ukrainoje, nes dabar šalis pradeda juos siūlyti kam nors kitam. Tai aiškiai pasakė Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis, kuris mano, kad JAV netgi gali išvesti savo karius iš Europos, nes gerai žino, kas gali juos pakeisti. Politikas pateikė neįprastą pasiūlymą.

Nepraėjo nė savaitė po to, kai Donaldas Trumpas paskelbė pasauliui, kad nori į rankas paimti Ukrainos retųjų metalų telkinius, tačiau panašu, kad jo džiaugsmas buvo per ankstyvas. Kalbėdamasis su Vladimiru Putinu ir nustatydamas Ukrainai sąlygas, kurių ji nenori tenkinti, jis privertė šalį staiga pakeisti pusę.

Ukraina keičia puses. Neeilinis premjero pasiūlymas

Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje pasaulio politikai daugiausia diskutuoja apie Ukrainos ateitį, atidarymo dieną, Ukraina ryžtingai pasisakė. Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis tai pareiškė auštant „Politico“ paskelbtoje rubrikoje. Politikas pirmiausia kreipėsi į Europos politikus, bandydamas juos įtikinti, kad jų šalys, kaip ir visa Europos Sąjunga, jau tapo Putino taikiniu.

„Tikslas aiškus: Rusija bando sėti paniką, chaosą ir priversti piliečius abejoti savo vyriausybių gebėjimu juos apsaugoti. Tai tiesiogine prasme esamos tvarkos sunaikinimas. Būtent to Rusija siekia – taip pat ir remdama radikalias politines jėgas ES“, – rašo Šmyhalis.

Viena vertus, tai piešia tamsią Rusijos užpultos Europos ateitį, bet iš kitos – parodo, kad pasaulyje yra šalis, kuri žino, kaip elgtis su tokia agresyvia kaimyne. Ir tai, žinoma, Ukraina. Šmyhalis sako, kad niekas kitas nesugebėjo greitai pradėti gaminti bepiločių orlaivių tokiais kiekiais, kokių nepasiekė visa vieninga Europa, ir kad Ukraina puikiai atliko NATO standartų įgyvendinimą. Ir jis norėtų šią patirtį sujungti su Europos pinigais ir potencialu.

„ES finansinio potencialo derinimas su Ukrainos karine patirtimi yra mūsų tolesnio bendradarbiavimo pagrindas“, – rašo Ukrainos ministras pirmininkas.

Ukraina nori pakeisti JAV karius. Taip pat Lenkijoje

Politikas pirmiausia susitelkia į ekonomiką, vardydamas naudą, kurią ES gali pasiekti priėmusi Ukrainą. Jis giria juodą žemę ir darbščius žmones, tačiau jo pareiškime labiausiai išsiskiria karinis aspektas, nes jis nepaminėjo bendros Europos kariuomenės projekto. Ši idėja, kurią, be kita ko, neseniai propagavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis, taip pat patinka Šmyhaliui. Tačiau jis žengia žingsnį toliau, nes nori ne tik Ukrainos kariuomenę įtraukti į Europos ginkluotąsias pajėgas, bet ir turi kur kas keistesnį ir labiau stebinantį planą.

„Įstojusi į ES, Ukraina ir jos ginkluotosios pajėgos gali tapti vieningos Europos kariuomenės stuburu, apie kurį žemyne ​​diskutuojama dešimtmečius (...). Mūšiams užgrūdinta Ukrainos kariuomenė gali tapti alternatyva JAV kariuomenei, kuri šiuo metu ES turi daugiau nei 65 000 karių, o didžiausios pajėgos dislokuotos Vokietijoje, Italijoje ir Ispanijoje. Be praktinės reikšmės, sprendimas gali sustiprinti santykius su JAV, nes Vašingtonas vis labiau abejoja būtinybe dislokuoti savo karius užsienyje“, – teigia Šmyhalis.

Kalbėdamas tiesiai apie amerikiečių atsikratymą iš Europos, Šmyhalis tikina, kad tuomet Ukrainos kariuomenė su visa savo karo patirtimi nebijotų „smūgio ne tik iš Rusijos, bet ir iš kitų galimų karinių ir politinių grupuočių prie rytinių Europos sienų“. Jis taip pat pabrėžia, kad tai sako nenorėdamas maldauti stojimo į ES, o norėdamas parodyti, kokios naudos ES turės Ukrainos narystė.

Trumpas liks su špyga

Tačiau amerikiečių išvedimas iš Europos, įskaitant Lenkijos, o jų pakeitimas Ukrainos kariuomene – tik Ukrainos premjero planų pradžia. Jis pasiūlė Europos Sąjungai būtent tai, ką Ukrainos prezidentas neseniai norėjo duoti Trumpui, t. y. turtingus retųjų žemės metalų telkinius. Trumpas jau gyrėsi, kad JAV iš jų gaus pelną, o telkinių išnaudojimas turi būti tam tikra kompensacija už iki šiol suteiktą pagalbą, tačiau, kaip paaiškėjo, Ukraina dabar turi kiek kitokį planą.

„Ukraina taip pat turi didžiausias ličio atsargas Europoje, o jo panaudojimas pasaulyje nuolat auga. Tuo tarpu 2021 metais buvo panaudota 460 tūkst. tonų ličio karbonato, prognozuojama, kad iki 2030 m. pasaulinė paklausa pasieks 6 mln. tonų. Esame pasirengę šioje srityje steigti bendras įmones, kurios neabejotinai suteiktų ES strateginį pranašumą“, – rašo Ukrainos premjeras. 

Kaip ir Europos įmonės, jis norėtų eksploatuoti Ukrainos titano telkinius, iš kurių 90 proc. dar neiškasta. O mainais jis norėtų, kad jo šalis kuo greičiau būtų priimta į Europos Sąjungą.