„Tarp blogo ir labai blogo.“ Prieš Putiną iškilo dilema

JAV prezidento Donaldo Trumpo telefono skambutis  Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui labai suneramimo Europą, kuri baiminasi, kad pasikartos 1938-ųjų Miuncheno susitarimas.

Tačiau iš tikrųjų Kremliaus šeimininko laukia sunkus pasirinkimas, rašo Lawrence'as Freedmanas, pagrindinis britų strateginių studijų ekspertas ir Londono Karaliaus koledžo profesorius emeritas, savo straipsnyje „Financial Times“.

Jis pažymėjo, kad iki šiol amerikiečiai nereikalavo, kad Ukraina visam laikui atsisakytų rusų okupuotų teritorijų, tuo labiau atiduotų Rusijai dar daugiau savo ploto. JAV nereikalavo nuginkluoti Ukrainos karius ir pakeisti Konstituciją taip, kad būtų patenkinta Maskva.

„V. Putinas neabejotinai džiaugiasi, kad D. Trumpas su juo elgiasi pagarbiai. Tačiau be šių reikalavimų jis nepasieks savo karinių tikslų“, – pažymi analitikas.

Nors V. Putinui greičiausiai bus leista išlaikyti didelę Ukrainos žemių dalį Maskvos kontrolėje, išlieka perspektyva, kad Ukraina su Vakarų parama atkurs savo jėgas ir vėliau grįš į kovą, rašo L. Freedmanas.

Rusija dabar turės išleisti didžiulius pinigus okupuotai teritorijai, kurios nemaža dalis buvo visiškai sunaikinta dėl kovų, apsaugoti ir paremti.

Analitikas nemato pagrindo manyti, kad D. Trumpas yra suinteresuotas patenkinti maksimalistinius V. Putino reikalavimus. O prisiminimai apie gėdingą Amerikos pasitraukimą iš Afganistano 2021 m. rugpjūčio mėn. vis dar švieži, todėl yra ribos, kiek D. Trumpas gali versti Kyjivą daryti nuolaidų.

Ir tai nepaisant to, kad paties V. Putino derybinė pozicija nėra labai stipri. Rusijos armija nuolat puolė nuo 2023 metų rudens, tačiau teritoriniai laimėjimai per tą laiką buvo itin riboti ir net nepriartėjo prie pirminių Maskvos tikslų. O nuostoliai didžiuliai. Be to, dabar dalį pačios Rusijos kontroliuoja Ukrainos kariai.

Oro teroro kampanija prieš Ukrainos energetikos sektorių žlugo antrą kartą. Tačiau Ukrainos dronai nuolat naikina Rusijos naftos infrastruktūrą. Ir tai vyksta kitų Rusijos Federacijos ekonominių problemų fone, pažymi analitikas.

„V. Putinas turi nuspręsti, ar gali atsitraukti nuo savo maksimalistinių reikalavimų. Jis gali sutikti su paliaubomis, bet tik su sąlyga, kad... greitai bus sušvelnintos sankcijos.

Galbūt jis galėtų pripažinti Ukrainos narystę ES. Bet jei Ukraina išliks nepriklausoma ir ginkluota, jis žlugs. Jei V. Putinas galiausiai bus kaltinamas dėl nesėkmingų pastangų siekti taikos, jis gali pastebėti, kad net D. Trumpas nori sustiprinti paramą Kyjivui ir įvesti papildomas sankcijas Rusijai“, – apibendrina L. Freedmanas.