Tai ne Trumpas. „Naujas pasaulio valdovas. Pradėjo nuo didžiausios Europos šalies“

Už dabartinės JAV užsienio politikos strategijos slypi ne prezidentas Donaldas Trumpas, o jo „pilkasis kardinolas“ Elonas Muskas, mano Igoris Eidmanas.

J. D. Vance'as Miunchene tapo E. Musko, o ne D. Trumpo pasiuntiniu. 

Rusijos opozicionierius Igoris Eidmanas rašė apie tai po Miuncheno saugumo konferencijos.

J. D. Vance'as (JAV viceprezidentas – red.) Miunchene kalbėjo ne kaip D. Trumpo pavaduotojas (kaip reikalauja jo pareigos), o kaip E. Musko pavaduotojas. 

D. Trumpo tarptautinė darbotvarkė – primityvus XIX amžiaus imperializmas. Jis svajoja išplėsti savo sienas, aneksuoti kai kurias teritorijas arba, blogiausiu atveju, gauti kažkieno naudingųjų iškasenų telkinius. Šiuolaikiniame pasaulyje tai atrodo ne tik archajiškai, bet ir visiškai kvailai.

Pasiūlymai pirkti Grenlandiją arba paversti Gazos Ruožą amerikietišku yra neįgyvendinami ir tiesiog juokingi. Taip pat negalima įgyvendinti Ukrainos retųjų žemių metalų telkinių perkėlimo į JAV projekto be milijardinių investicijų ir ilgamečio darbo.

E. Musko žaidimas yra sudėtingesnis ir ambicingesnis. Jis tampa naujo, juodo, kraštutinių dešiniųjų Internacionalo lyderiu ir bando užkariauti Europą. Pradėjo nuo didžiausios Europos šalies – Vokietijos, kur pats ir per J. D. Vance'ą kišosi į rinkimus. Viceprezidento kalba Miuncheno konferencijoje visų pirma buvo skirta AfD (kraštutinės dešinės partijos Alternatyva Vokietijai – red.) darbotvarkei propaguoti.

Ir tada jis susitiko su šios partijos lydere Alice Weidel. Akivaizdu, kad jo veiksmai derinami su E. Musku, kuris visą rinkimų kampaniją palaikė AfD. E. Muskui neužtenka tapti pilkuoju JAV kardinolu, jam reikia Vokietijos ir viso pasaulio.

Jis šturmuoja šiuolaikinę demokratiją, laikydamasis nacių stiliaus kraštutinių dešiniųjų darbotvarkės. JAV jis jau turi „savo“ prezidentą, dabar nori manipuliuoti valdžia ir kitose šalyse. JK jis palaiko populiarėjančią dešiniųjų populistinę Reformų partiją ir bando diskredituoti dabartinę vyriausybę.

Rinkimai Prancūzijoje jau visai arti ir manau, kad E. Muskas rems Marine Le Pen. Kremlių ir E. Muską remia tos pačios politinės jėgos, pavyzdžiui, AfD. Be to, jie domisi vienas kitu. Rusijos žvalgybos agentūros gali naudoti metodus, kurių E. Muskas negali sau leisti.

Pavyzdžiui, labai laiku surengti emigrantų teroro aktą Miunchene, kad jis sutaptų su J. D. Vance'o kalba ir rinkimais Vokietijoje (vargu ar tai paprastas sutapimas). Savo ruožtu E. Muskas yra daug veiksmingesnis propagandistas nei tiesioginiai rusų įgaliotiniai. E. Muskas ir V. Putinas net neneigia daugybės pranešimų pasaulio spaudoje apie nuolatinius jų kontaktus. Panašu, kad V. Putinas pažadėjo E. Muskui padėti įgyvendinti jo planus Europoje dėl dešiniojo populistinio perversmo.

Priešingu atveju sunku paaiškinti milijardieriaus veiksmus, kurie akivaizdžiai naudingi Rusijos diktatoriui, siekiant sugriauti amerikietišką pasipriešinimo totalitarizmui sistemą visame pasaulyje. Ir V. Putinas, ir E. Muskas nori tapti karaliais ir pirmaisiais žmonėmis planetoje.

Tačiau kol kas labiau tikėtina, kad V. Putinas naudojasi E. Musku, kuris iš tikrųjų padeda jam sunaikinti laisvąjį pasaulį, nei atvirkščiai.