„JAV parduos Ukrainą. Jos sienų atkūrimas nebus net svarstomas“

Suomijos prezidentas Aleksandras Stubbas šeštadienį paragino Europą daryti spaudimą Vašingtonui, kad Ukraina užimtų kuo stipresnę poziciją prieš prasidedant taikos deryboms su Maskva.

Kalbėdamas apie pesimistines nuotaikas, tvyrojusias per tris dienas trukusią konferenciją, baiminantis, kad Jungtinės Valstijos gali parduoti Ukrainą, kad užtikrintų greitą karo pabaigą, A. Stubbas per spaudos konferenciją sakė, kad „dialogas tarp Ukrainos, Europos lyderių ir amerikiečių vyksta daug aktyviau, nei daugelis iš mūsų tikėjosi“.

A. Stubbas apibūdino diskusijas kaip „visur“, sakydamas, kad JAV gynybos sekretorius per anksti pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO ir jos sienų iki 2014 m. atkūrimas nebus svarstomas taikos diskusijų metu.

Nors jis teigė, kad niekas neturi strategijos, kaip sustiprinti Ukrainos poziciją derybose, prezidentas pabrėžė paliaubų ir tarptautinio stebėjimo poreikį – o ne taikos palaikymo misiją – prieš taikos derybų pradžią. A. Stubbas tai grindė savo patirtimi tarpininkaujant 2008 m. Rusijos ir Gruzijos karui, kai jis buvo Suomijos užsienio reikalų ministras.

Likus kelioms valandoms iki spaudos konferencijos, D. Trumpo specialusis pasiuntinys Ukrainai ir Rusijai Keithas Kellogas pareiškė, kad bus konsultuojamasi su Europa dėl taikos derybų, tačiau galiausiai ji neturės vietos prie stalo.

A. Stubbo pirmtakas Sauli Niinistö sausį perspėjo, jog Europa nebus įtraukta į taikos derybas su Maskva, kai pagrindiniai Europos veikėjai sukritikavo Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą, kuris lapkritį paskambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui aptarti karo situacijos.

„Kai vakar kalbėjausi su K. Kelloggu, jis nieko panašaus nesakė“, – sakė A. Stubbas.

Jis taip pat gynė Europos diplomatinę V. Putino izoliavimo strategiją, sankcijas ir Rusijos pašalinimą iš tarptautinių sporto varžybų.

„Žinoma, ateina laikas, kai turi prasidėti diskusijos. Tuos pokalbius su V. Putinu pradėjo JAV prezidentas. Tačiau šio pokalbio pabaigos nėra ir viskas yra ant stalo“, –  sakė jis.

Saugumo ekspertai mano, kad Suomija yra Europos lyderė civilinio pasirengimo srityje dėl visos visuomenės požiūrio į gynybą ir didžiulių strateginių maisto ir degalų atsargų – tai Helsinkio konflikto su kaimynine Rusija istorijos palikimas. Šalis į NATO įstojo 2023 m.

A. Stubbas teigė, jog Suomijos pozicija išlieka tokia, kad Ukraina turėtų prisijungti prie Aljanso, tačiau tam galiausiai reikės NATO narių sutarimo.