„Viskas. Maskvos viltys žlugo.“ Rusija išgirdo nuosprendį

Krymo okupacija ir plataus masto invazija į Ukrainą, taip pat po to sekusios sankcijos visiškai sugriovė investuotojų pasitikėjimą.

Rusija, praradusi patikimos partnerės pasaulinėje energetikos rinkoje reputaciją, vargu ar sulauks JAV naftos bendrovių sugrįžimo net ir pasibaigus karui Ukrainoje. Haroldas Hammas, bendrovės „Continental Resources“ įkūrėjas ir vienas iš Donaldo Trumpo rinkimų kampanijos rėmėjų, interviu laikraščiui „Financial Times“ teigė: 

„Daug žmonių Rusijoje prarado daug pinigų. Nemanau, kad jie norės ten grįžti. Kartkartėmis ten būna taika, bet ne itin dažnai“, – pabrėžė Hammas ir pridūrė, kad jis pats nesektų į Rusijos projektus investavusių asmenų pavyzdžiu.

Rusija dešimtmečius viliojo Vakarų energetikos bendroves, žadėdama prieigą prie didžiulių gamtinių išteklių. Tačiau 2014 m. įvykdyta Krymo aneksija, 2022 m. įvykdyta plataus masto invazija į Ukrainą ir po to sekusios sankcijos visiškai sugriovė investuotojų pasitikėjimą.

Bendrovė „ExxonMobil“ pasitraukė iš bendrų projektų su „Rosneft“ ir prarado 2,3 mlrd. dolerių dėl to, kad nutraukė dalyvavimą projekte „Sachalinas-1“. BP, kuriai priklausė beveik 20 % „Rosneft“, pasitraukusi iš Rusijos prarado 25,5 mlrd. dolerių. „TotalEnergies“ dėl ryšių su NOVATEK nutraukimo nurašė 14,8 mlrd. dolerių.

4,2 mlrd. dolerių nuostolių patyrė „Shell“, dalyvavusi projektuose „Nord Stream 2“ ir „Sachalinas 2“. Šie nuostoliai nusveria bet kokią hipotetinę grįžimo į Rusijos rinką naudą.

Nepaisant vasario 18 d. įvykusių JAV ir Rusijos derybų, energetikos sankcijų panaikinimo perspektyvos atrodo miglotos. Hammas pabrėžė:

„Sankcijos, ypač antrinės, turinčios įtakos visiems Rusijos energijos išteklių transportavimo ir tvarkymo dalyviams, tebėra itin veiksminga spaudimo priemonė“.

Net jei Vašingtonas pakeis politiką, Rusijos teisinės sistemos nestabilumas ir politinių sprendimų nenuspėjamumas atgraso tarptautinius veikėjus.

„Bendrovės neskubės grįžti į rinką, kurioje taisyklės keičiasi kiekvieną dieną“, – sakė Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro ekspertė Tatjana Mitrova.

Atsižvelgdama į diplomatines pastangas, Maskva tikisi atnaujinti bendradarbiavimą. Rusijos tiesioginių investicijų fondo vadovas Kirilas Dmitrijevas teigė, kad Amerikos bendrovės gali grįžti jau 2025 m. antrąjį ketvirtį, o jų pasitraukimo nuostolius įvertino daugiau kaip 300 mlrd. dolerių.

Analitikai mano, kad rusų prognozės neįgyvendinamos. Dėl silpnos Rusijos ekonomikos, karinės rizikos ir neaiškios tarptautinės politikos tokie Kremliaus pareiškimai yra labiau propagandiniai nei reali perspektyva.

Rusija, kuri dar neseniai buvo patraukli rinka pasaulio energetikos milžinėms, tapo toksišku turtu. Vakarų bendrovių patirti nuostoliai viršijo 50 mlrd. JAV dolerių, o atsigavimo galimybės atrodo menkos.

Dėl sankcijų, nutrūkusių verslo ryšių ir politinio nestabilumo Rusija tapo netinkama ilgalaikėms investicijoms. Amerikos verslo ekspertai sako: „Rusija nebepasitikima. Ten prarandami pinigai. Perspektyvų nėra.“