„To nebuvo per pastaruosius 25 metus.“ Rusijai krachas

Nors Kremlius tikina, kad Vakarų sankcijos Rusijos ekonomikai neturėjo jokios įtakos, nauji tyrimai rodo priešingai: praėjus trejiems metams po karo pradžios Maskva visu pajėgumu įjungė „spaustuvę“, siekdama taupyti biudžetą, finansuoti karą ir paremti valstybines įmones. 

Gaidaro instituto ir RANEPA duomenimis, nuo 2022 iki 2024 metų pinigų bazė Rusijoje išaugo 8,2 trilijono rublių. Tai daugiau nei du kartus viršija prieškarinį pinigų spausdinimo lygį: 2019–2022 metais Rusijos Federacijos centrinis bankas „atspausdino“ 4,3 trilijono rublių.

Pagrindinis šios schemos mechanizmas yra operacijos su Nacionaliniu gerovės fondu (FNB). Formaliai pinigai skiriami biudžeto skylėms lopyti ir Kremliaus megaprojektams finansuoti, tačiau iš tikrųjų viskas susiveda į tai, jog Finansų ministerija parduoda auksą ir valiutą Centriniam bankui.

Centrinis bankas juos „perka“, išleisdamas į apyvartą naujus rublius. Realiai turtas lieka valstybės nuosavybe, keičiasi tik formalus savininkas.

Paprastiems rusams dėl nekontroliuojamo pinigų spausdinimo pabrangs viskas – nuo ​​maisto iki komunalinių paslaugų, sumažės rublio perkamoji galia, o galiausiai – ir gyvenimo lygis.

Infliacija jau spartėja, o tai reiškia, kad atlyginimai ir pensijos nuvertės greičiau nei bus galima indeksuoti.

Jei šis procesas nesustos, Rusija gali susidurti su finansų krize ir rublio žlugimu, kaip 90-aisiais, kai žmonės per naktį prarado santaupas.

Tuo pačiu principu veikė Rezervinis fondas, kai buvo „suvalgytas“ ankstesnių krizių metu. 2024 metais Centrinis bankas „atspausdino“ 2,3 trilijono rublių: 1,3 trilijono nukeliavo į biudžetą, o dar 1 trilijonas buvo paskirstytas tarp valstybės valdomų įmonių.

Tarp didžiausių gavėjų: „Rostec“ – 340 milijardų rublių; VEB – 236 milijardai rublių; „Avtodor“ – 81 milijardas rublių; Valstybinė transporto lizingo bendrovė – 78 milijardai rublių; „Gazprombank“ – 75 milijardai rublių.

Centrinis bankas taip pat išdavė rekordines paskolas bankams: nuo karo pradžios tokių paskolų apimtys išaugo 45 kartus ir pasiekė 4,5 trilijono rublių. Infliacija, rublio devalvacija ir „spausdintų“ pinigų ateitis lėmė staigų pinigų pasiūlos RF augimą. Per trejus metus jos apimtis padidėjo 51 trilijonu rublių, arba 77%.

„To nebuvo per pastaruosius 25 metus“, – gruodžio mėnesį pripažino Centrinio banko pinigų politikos departamento direktorius Andrejus Gaganas.

Rublis ir toliau silpsta – pinigų pasiūla auga 7 kartus greičiau nei JAV. Centrinis bankas yra priverstas išlaikyti 21% palūkanų normą, kuri yra didžiausia per 20 metų. Nepaisant visų Kremliaus patikinimų, kad „viskas kontroliuojama“.

Ekspertai perspėja: Rusija paleido ekonomikos susinaikinimo mechanizmą. Kai išpūsta pinigų pasiūla susiduria su realių pajamų trūkumu, šalis susidurs su hiperinfliacija, dideliais biudžeto mažinimais arba abiem kartu.