„Geras Trumpo spyris į užpakalį.“ Ką dabar darys Rusija? „Putinas nėra genijus“

„V. Putinas nėra genijus. Ji nėra novatoriškas ir veikia patikrintais modeliais. Galbūt jis imsis, pavyzdžiui, politinės provokacijos, kuri parodys, kad lenkai išsigąs ir kalbės apie būtinybę aktyvuoti Vašingtono sutarties 5 straipsnį“, – TOK FM sakė daktarė Agnieszka Bryc iš Torunės miesto Mikalojaus Koperniko universiteto.

O Donaldas Trumpas dar kartą pakerta NATO šalių solidarumą.

„Reikia palaukti labai konkrečių, tikrų sprendimų, nes D. Trumpas yra šiek tiek panašus į Vladimirą Leniną. Jis kalba absoliučiai apie viską“, – sakė daktarė Agnieszka Bryc.

Ekspertė taip pat pažymėjo, kad „geras naujosios D. Trumpo administracijos spyris į užpakalį“ taip pat atnešė keletą privalumų.

„Europa pagaliau pradeda blaivėti ir galvoti apie savo gynybinius pajėgumus, kad ji ne tik priklausytų nuo Jungtinių Valstijų pagalbos“, – pabrėžė ji;

Jos nuomone, tai svarbu, nes „Rusija būsimas paliaubas su Ukraina ir diplomatinių santykių atstatymą su JAV traktuoja kaip veiklos pauzę“. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę keisti politiką NATO atžvilgiu. Mintis yra ta, kad Jungtinės Valstijos nedalyvaus valstybių narių, kurios neatitinka išlaidų gynybai reikalavimų, gynyboje.

Kaip pati pripažino, ekspertė „vis dar gana ramiai stebi amerikiečių judėjimą“. Kol kas, anot jos, versti partnerius mokėti daugiau už gynybą yra gerai, tiek atsižvelgiant į Aljanso poreikius, tiek sutramdant Rusiją ne tik čia ir dabar, bet ir artimiausioje ateityje.

„Nerimą kelia ne grasinimai ir kaukimas dėl JAV veiklos NATO viduje stabdymo, o tai, kad dėl neveiklumo Aljansas pradeda netekti dantų. Jis nustos būti darni sąjunginė organizacija, atgrasanti Rusiją ir taps labiau politine organizacija. Tai man ir yra pagrindinė grėsmė“, – pridūrė ji pokalbio su Jakubu Janiševskiu metu.

D. Trumpas žino NATO vertę kaip derybinį kozirį.

„Juk be NATO šalių paramos nebūtų buvę tokio didelio masto JAV įsitraukimo į Afganistaną, nes sąjungininkai sekė JAV. Dešimtajame dešimtmetyje Balkanuose ir didelio masto bombardavimo operacijoje Kosove nebūtų buvę tokio plataus šalių dalyvavimo. Be to, sąjungininkai labai rizikuoja, nes žengia ir dažnai net peržengia tarptautinių teisinių standartų ribas“, – pabrėžė dr. Agnieszka Bryc.

Jos nuomone, Europa prireikus turėtų sugebėti pati apsiginti – šis procesas dar tik prasidėjo. Ekspertė pabrėžė, kad svarbu, jog ji būtų patvari.

„Tai yra rizika, nes realybė yra tokia, kad Rusija būsimąsias paliaubas su Ukraina ir diplomatinį atstatymą su JAV traktuoja kaip veiklos pauzę, kuri suteiks laiko sukaupti ginkluotę. Savo taikančiomis nuostatomis ir signalais, kad nori kalbėti apie ilgalaikę, teisingą ir stabilią taiką, RF nori priversti Europą prarasti budrumą ir patikėti, kad su Rusija įmanoma sugyventi. Jeigu tuomet pasiduosime ir prarasime budrumą Rusijos grėsmei, tai po kelerių metų, galbūt į D. Trumpo kadencijos pabaigą, rusai bus pasiruošę labai specifiniam agresijos aktui. Kyla klausimas, kokiam“, – pabrėžė ji.

Reikia tikėtis, kad rusai išbandys tikruosius NATO pajėgumus ir tikrąją sanglaudą. 

Ekspertė iš Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto įvertino, kad tokie ir panašūs veiksmai ilgainiui pirmiausia pakenks Amerikos vadovybei. „Donaldas Trumpas, kaip kai kas sako, veda politiką, kurią kažkada vadinome nesąžiningų valstybių ašimi. Nes JAV nesunkiai susitaiko su Rusija, būdamos visiškai nejautrios aukos valstybės argumentams. Be to, jos nori sutarti su Iranu ir bendrauti su Kinija. Taigi JAV apsigyvens nedemokratinių šalių stovykloje“, – TOK FM komentavo ji.