„Atsisveikinsime su grynaisiais pinigais.“ Jau žinoma, kada tai įvyks

Skaitmeninių mokėjimų pažanga atrodo nesustabdoma, ypač turint omenyje, kad Europos Sąjunga ruošiasi žengti galutinį žingsnį link naujos finansinės paradigmos, kuri galėtų sumažinti grynųjų pinigų buvimą mūsų gyvenime. Tai susiję su skaitmeniniu euru.

Europos centrinio banko prezidentės Christine Lagarde teigimu, ši idėja brendo daugelį metų ir gali tapti realybe greičiau, nei daugelis įsivaizduoja.

Tačiau, nors Europos organizacijos atkakliai reikalauja skaitmeninio euro jo dėl privalumų, piliečių ir ekspertų skepticizmas auga, baiminantis, kad šis pokytis reikš privatumo praradimą ir precedento neturinčią asmeninių finansų kontrolę.

Skaitmeninis euras būtų ne tokia kriptovaliuta kaip „Bitcoin“ ar spekuliacinis turtas, o veikiau virtualus Europos centrinio banko remiamų grynųjų pinigų atvaizdas. Tai būtų įrankis, kuris leistų piliečiams greitai ir be tarpininkų atlikti mokėjimus tiesiai iš skaitmeninės piniginės mobiliuosiuose įrenginiuose ar kortelėse.

Teorija skamba daug žadančiai, tačiau praktiškai kyla daug abejonių. Svarbiausias klausimas, ar tai tikrai bus savanoriškas pasirinkimas, ar laikui bėgant jis visiškai pakeis grynuosius pinigus. Nors ECB primygtinai reikalauja, kad šiuo nauju formatu būtų siekiama tik modernizuoti mokėjimus ir sustiprinti ES finansinę nepriklausomybę nuo JAV technologijų milžinų, iniciatyva kelia abejonių.

Tokiose šalyse kaip Vokietija beveik pusė gyventojų nepasitiki skaitmeniniu euru, Ispanijoje taip pat. Susirūpinimas svyruoja nuo  savo pinigų praradimo galimybės iki baimės, kad vyriausybės galės stebėti kiekvieną sandorį, panaikindamos grynųjų pinigų suteikiamą privatumą.

Pagrindinė idėja yra tokia, kad skaitmeninis euras veiktų kaip virtuali grynųjų ar fizinių pinigų versija, nepakeisdama bankų ar dabartinių mokėjimo būdų, o juos papildydama.

Kiekvienas pilietis galėtų turėti skaitmeninę piniginę, kurią tiesiogiai valdytų ECB, o tai pašalintų tarpininkus ir galbūt sumažintų mokesčius. Ją būtų galima pasiekti per mobiliuosiuose įrenginiuose esančias programas arba per įkraunamas korteles.

Tačiau ši sistema kelia keletą klausimų. Vienas iš pagrindinių dalykų yra galimas skaitmeninės valiutos kiekio apribojimas, kurį kiekvienas asmuo gali turėti savo virtualioje piniginėje. Minėtas 3000 eurų limitas vienam vartotojui, kuris neleistų tradiciniams bankams prarasti klientų ir kartu galimybės suteikti paskolas. Tačiau daugelis ekspertų mano, kad ši riba gali būti pirmas žingsnis link laipsniškos ECB vykdomos ekonomikos kontrolės.

Šiuo metu komerciniai bankai veikia kaip tarpininkai atliekant daugumą skaitmeninių mokėjimų, gaudami pelną iš mokesčių ir finansinių paslaugų.

Jei skaitmeninis euras leis piliečiams valdyti savo pinigus tiesiogiai su ECB, finansų įstaigos gali patirti didelį klientų ir išteklių sumažėjimą.

Kad būtų išvengta niokojančio poveikio, tikimasi, kad bankai ir toliau dalyvaus platinant skaitmeninius eurus, nors kaip tai bus įgyvendinta, lieka neaišku.

Neabejotina, kad finansinė padėtis gali smarkiai pasikeisti, paveikdama tiek bankus, tiek vartotojus, kurie gali susidurti su sistema, kuri yra ne tokia lanksti, nei atrodo.

Šiuo metu dauguma skaitmeninių operacijų Europoje priklauso nuo dviejų Amerikos kompanijų: „Visa“ ir „Mastercard“. Tai reiškia, kad geopolitinio konflikto atveju ES gali tapti finansiskai pažeidžiama. Naudodamas savo skaitmeninę valiutą, ECB siekia sumažinti šią priklausomybę ir sustiprinti bloko ekonominį suverenitetą.

Prie to prisideda augantis decentralizuotų kriptovaliutų populiarumas, kurių vyriausybės nekontroliuoja. Jungtinės Valstijos jau dirba kurdamos strateginį kriptovaliutų rezervą, o Kinija išleido savo skaitmeninį juanį. ES nenori atsilikti šiose lenktynėse, nors jos požiūris yra kitoks: nors „Bitcoin“ ir kitos kriptovaliutos veikia be centrinio reguliavimo, skaitmeninį eurą visiškai prižiūrėtų ECB, užtikrinantis stabilumą, bet ir kartu keliantis susirūpinimą dėl poveikio piliečių privatumui.

Vienas iš argumentų prieš skaitmeninį eurą yra susirūpinimas dėl finansinės priežiūros. Skirtingai nuo grynųjų pinigų, kurie leidžia atlikti anoniminius sandorius, skaitmeniniai eurai paliks pėdsaką po kiekvieno pirkimo, pervedimo ar mokėjimo. Nors ECB patikino, kad sukurs privatumo apsaugos mechanizmus, ekspertai perspėja, kad vien reikalavimas registruoti visus sandorius gali sukelti precedento neturinčią vyriausybės priežiūrą.

Šis aspektas ypač kelia nerimą tiems, kurie gina ekonominę laisvę. Jei vyriausybės kada nors nuspręstų nustatyti finansinius apribojimus ar sankcijas tam tikriems sektoriams ar elgesiui, skaitmeninis euras galėtų būti naudojamas kaip priemonė blokuoti arba apriboti piliečių prieigą prie pinigų.

ECB šiuo metu baigia rengti skaitmeninį eurą ir, jei viskas vyks pagal planą, jis į apyvartą galėtų patekti šių metų pabaigoje. Tačiau diskusijos toli gražu nesibaigė. Vykstant projektui, didėja spaudimas užtikrinti vartotojų saugumą, privatumą ir laisvę.

Akivaizdu, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi radikaliai keisti pinigų tvarkymo būdą.