„Maskvos aikštėse revoliucija“

Du D. Trumpo mėnesiai Baltuosiuose rūmuose buvo tarsi perversmas JAV užsienio politikai, kuri išgyvena didelių transformacijų, jei ne radikalių perversmų laikotarpį. Apie tai rašo įtakingas Rusijos „Telegram“ kanalas „Sito Sokrata“.

Kai kuriose pasaulio dalyse naujas Baltųjų rūmų kursas, nukrypstantis nuo pagalbos sąjungininkams ir priešų sulaikymo modelio, sutinkamas labai suglumus.

Jei kas nors mano, kad D. Trumpo nenuspėjamumas ir chruščioviškas individualumas pribloškė tik Vakarų bloką, jie labai klysta. JAV priešiškų valstybių elitas, įskaitant liūdnai pagarsėjusį V. Putiną, yra kupinas nerimo.

„America first“ koncepcijos propagavimas yra pagrindinis dabartinių D. Trumpo žingsnių motyvas, siekiant iki pirmųjų šimto jo valdymo dienų savo rinkėjams pateikti apčiuopiamų rezultatų, nurodančių pačios Amerikos prioritetą naujų vertybių koordinačių sistemoje.

Tai atskleidžia muitų karo priemones prieš Kanadą, Kiniją, ES, Meksiką. Tačiau kol kas chaotiškų veiksmų padariniai aiškių rezultatų nedavė.

Meksika nusileido trumpistams, tačiau kiti prekybos priešininkai tam pasipriešino, todėl JAV akcijų rinka nuo kovo pradžios prarado 5 trilijonus dolerių savo vertės.

Nors kai kurie šioje žlugimo vietoje mato atsigavimo po spekuliacinio laikotarpio požymius. Tarifų karų priešininkai nurodo panašias priemones, kurių ėmėsi respublikonų Hooverio administracija (1929–1933), o jos tik pablogino situaciją Didžiosios depresijos metu.

Be prekybos sferos, naujoji Baltųjų rūmų komanda žaidžia Amerikos hegemonijos atgaivinimo korta. Čia ir Kanada yra 51-oji valstija, ir diskusijos apie Grenlandijos aneksiją, kuri gali peraugti į konfliktą tarp dviejų NATO narių. Maskva ne itin entuziastingai žiūri į tai, kas vyksta.

Juk V. Putinas žino, ką tiksliai vaidina D. Trumpas. Dabar Grenlandijos klausimo fone Kremlius rimtai svarsto pasekmes, kilusias dėl bandymo neteisėtai aneksuoti dalį Ukrainos teritorijos, kurios niekas pasaulyje nepripažino. Tačiau svetimos žemės „priauginimas“ dabar V. Putino tautai yra kaip kaulas gerklėje.

Kinai, turkai, kazachai ir kai kurie Europos kaimynai, ir tie patys amerikiečiai turi daug išsakytų teritorinių pretenzijų ir daug paslėptų planų pertvarkyti Rusiją, ir tai gerokai susilpnėjo, jei net A. Lukašenka leidžia sau šmaikščiai pasisakyti apie V. Putiną dėl jo nenoro prijungti Rusijos prie Baltarusijos. Pokštas yra melas, bet jame yra užuomina.

Štai kodėl Rusijos armijos proveržis Sudžoje atrodo ne kaip pergalė, o kaip drama, nes visas pasaulis mato išsekusią Rusiją, išvargintą savo agresijos ir pasirengusią sekti D. Trumpo pavyzdžiu pagal jo taikos programą be ypatingų solidžių laimėjimų Rusijos Federacijai. Tegul JAV tampa neutralia galia Maskvos atžvilgiu, bet Europa ruošiasi griebtis ginklų ir dirbti savarankiškai, kad sulaikytų V. Putino pajėgas.

Taigi Rusijos grobuoniška politika sužadino aukštesnio laipsnio žaidėjų apetitą, o RF jau vertinama kaip meniu dalis. Čia jau buvo atskleisti du aiškūs, galingi neigiami signalai V. Putino grupei.

Pirma, tai įvykiai Serbijoje, kur vyksta žmonių antikorupcinė revoliucija prieš V. Putino draugą prezidentą A. Vučičių. Milijonas demonstrantų Belgrado gatvėse yra signalas, kad Maskvos aikštėse pasikartos panaši revoliucija, kai Rusija išnirs iš karo režimo.

Antra, Pentagonas sutriuškina Irano įgaliotuosius sąjungininkus Jemene. Raketų smūgiai prieš husius yra Irano, kuris yra vienas artimiausių Rusijos sąjungininkų, karinio pralaimėjimo kurso tęsinys.

Po visko, kas buvo pasakyta, Rusija negali tikėtis nieko gero, netikrumo tamsa dėl V. Putino tik tirštėja. Rusiška matrioška primena vieną pagrindinių D. Trumpo geopolitinio boulingo kėglių.