„Rusija šiurkščiai pažeidžia. Rimčiausia grėsmė saugumui“

Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Cahkna atkreipia dėmesį, kad Estija glaudžiai bendradarbiauja su kaimyninėmis ir gretimomis šalimis, siekdama kartu pasitraukti iš Otavos konvencijos, draudžiančios naudoti priešpėstines minas, o Užsienio reikalų ministerija rengia atitinkamą įstatymo projektą, rašo laikraštis „Postimees“.

Sprendimą pasitraukti iš konvencijos gali priimti Estijos parlamentas.

„Mūsų kaimyninė šalis Rusija yra agresorė, kuri ir toliau bus rimčiausia grėsmė saugumui ne tik Estijai, bet ir visai Europai“, – sakė M. Cahkna.

„Rusija šiurkščiai pažeidžia savo tarptautinius įsipareigojimus, savo tikslams pasiekti naudoja karinę agresiją ir arba pasitraukė iš tarptautinių susitarimų, arba akivaizdžiai juos pažeidžia.“

Užsienio reikalų ministro nuomone, atsižvelgiant į esamą saugumo aplinką, būtina įvertinti visas priemones, skirtas stiprinti atgrasymo ir gynybos pajėgumus, taip pat užtikrinti reikiamą lankstumą ir pasirinkimo laisvę Estijos ginkluotosioms pajėgoms.

„Rusija neprisijungė prie Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstines minas, ir mums nėra teisinga drausti sau naudoti ginklus, kuriuos Rusija yra pasirengusi panaudoti prieš mus“, – pabrėžė M. Cahkna.

Vakar Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos ministrai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame rekomendavo pasitraukti iš Otavos konvencijos.

Ministrai bendrame pareiškime pažymi, kad po Otavos konvencijos ratifikavimo saugumo padėtis regione gerokai pablogėjo.

„Žymiai išaugo karinė grėsmė NATO valstybėms narėms, besiribojančioms su Rusija ir Baltarusija. Atsižvelgiant į šią nestabilią saugumo aplinką, kuriai būdinga Rusijos agresija ir nuolatinė grėsmė euroatlantinei bendruomenei, būtina apgalvoti visas priemones, kurios sustiprintų mūsų atgrasomuosius ir gynybinius pajėgumus. Manome, kad dabartinėje saugumo situacijoje itin svarbu suteikti mūsų ginkluotosioms pajėgoms lankstumo laisvę ir pasirinkimų galimybę“, –  sakoma bendrame pareiškime.

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras pabrėžia, kad bendras keturių šalių pareiškimas nekeičia fakto, kad Estijos ginkluotųjų pajėgų vado karybos vertinimu, šiuo metu Estijos gynybai nėra poreikio naudoti anksčiau uždraustas priešpėstines minas.

„Žinoma, net ir pasitraukusi iš Otavos konvencijos, Estija ir mūsų regioninės sąjungininkės išliks įsipareigojusios užtikrinti tarptautinės humanitarinės teisės laikymąsi ir civilių gyventojų apsaugą“, – sakė H. Pevkuras.

Kadangi Otavos konvencija yra užsienio santykius tarp valstybių reguliuojanti sutartis, tolesnius išstojimo procesus Estijoje koordinuos Užsienio reikalų ministerija.

Otavos konvencija draudžia savo valstybėms narėms naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas ir reikalauja jas sunaikinti. Estija prie Otavos konvencijos prisijungė 2004 m.