„Hirošimoje ir Nagasakyje gyventi galite, o Černobylyje ne“

Ekspertai aiškina, kad pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų įvykių yra tas, kad branduolinės bombos sprogimai skiriasi nuo branduolinio reaktoriaus sprogimo.

XX amžiuje įvyko trys didelės branduolinės katastrofos, paveikusios tris miestus: du Japonijoje ir vieną Ukrainoje.

Daugelis žmonių žino apie šias tragedijas, tačiau ne visada supranta, kodėl po atominių sprogdinimų Hirošimoje ir Nagasakyje žmonės sugebėjo grįžti į normalų gyvenimą, tačiau Černobylis liko negyvenamas, rašo „IFLScience“.

1945 m. rugpjūtį JAV vos per tris dienas numetė dvi branduolines bombas ant Japonijos miestų Hirošimos ir Nagasakio. Per šiuos išpuolius žuvo nuo 129 000 iki 226 000 žmonių, kurių dauguma buvo civiliai.

„Net ir tie, kurie atskubėjo padėti po sprogimų, greitai buvo paveikti radiacijos. Daugelis išgyvenusiųjų vėliau sirgo leukemija, įvairių rūšių vėžiu ir sunkiomis ligomis.“ Nėščios moterys, kurios išgyveno po sprogimų, patyrė žymiai didesnį persileidimų ir kūdikių mirčių skaičių.

Tai vienintelis atvejis, kai prieš civilius buvo panaudotas branduolinis ginklas.

O Černobylio katastrofa įvyko dėl avarijos: 1986 m. balandžio 26 d. naktį sprogo sugedęs reaktorius, į atmosferą išmetęs kenksmingas medžiagas.

„Sprogimas paskleidė radioaktyviąsias medžiagas didžiulėje Sovietų Sąjungos teritorijos dalyje (dabartinės Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos). Du žmonės žuvo per sprogimą, dar 28 mirė per savaitę, o daugiau nei 600 000 dalyvavusių valymo darbuose buvo paveikti pavojingos radiacijos“, – pridūrė ekspertai.

Jie aiškina, kad branduolinės bombos sprogimas skiriasi nuo branduolinio reaktoriaus sprogimo. Ant Hirošimos ir Nagasakio numestos bombos buvo detonuotos dideliame aukštyje, o tai padėjo sumažinti radiacijos lygį ir maksimaliai padidinti sprogstamą jėgą.

„Sprogimas Černobylyje savo ruožtu įvyko žemės lygyje, į atmosferą pateko 400 kartų daugiau radioaktyvių medžiagų. Be to, sprogimas paliko didelius reaktoriaus fragmentus, kurie ir toliau teršė teritoriją“, – aiškina ekspertai.

Taip pat svarbus veiksnys kiekvienu atveju yra naudojamo kuro rūšis. Branduoliniams ginklams ir reaktoriams paprastai naudojamas prisodrintas uranas, kuriame yra daug urano izotopo-235 (U-235), pagrindinio bombos elemento.

„Branduoliniai reaktoriai, skirtingai nei amunicija, neutronams sugerti naudoja valdymo strypus, o tai leidžia reguliuoti grandininę reakciją su mažesne energijos išeiga. Černobylyje buvo apie 180 tonų kuro, todėl reaktorius yra galingesnis“, – pastebi ekspertai.

Kai branduolinis kuras išeikvojamas ir nebegamina energijos, jis pakeičiamas arba saugomas tol, kol bus saugiai pašalintas. Tačiau Černobylio avarijos metu ši medžiaga pateko į atmosferą, todėl situacija tapo dar pavojingesnė.

„Šios medžiagos turi labai ilgą pusėjimo trukmę, todėl daug ilgiau išlieka pavojingos žmonių sveikatai. Tai viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Černobylis iki šiol išlieka netinkamas gyventi“, – apibendrina „IFLScience“.