„Europiečiai bėga. 28 595 sankcijos“

Putinas nemeta savo žmonių, atrodo, kad tokia yra jo strategija, kaip išlaikyti valdžią, kai jam jau daugiau nei 72 metai. Pagrindinis Kremliaus žmogus labai bijo, kad aukščiausiuose valdžios sluoksniuose prasidės kartų kaitos procesas, masinis jaunų žmonių antplūdis, nes tada teks pasitraukti. Todėl jis laikosi savo bendraamžių, nepaisant jų veiklos rodiklių. Svarbiausia, kad politiškai šie politikai negali su juo konkuruoti.

Susidomėti Rusijos gerontokratijos problema paskatino užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo 75-ojo gimtadienio minėjimas. Jis yra vyriausias Mišustino vyriausybės narys ir eina pareigas daugiau nei 20 metų, t.y. ilgiau nei Molotovas, bet dar nepralenkė Gromyko. Viešojoje erdvėje jau seniai sklando kalbos, kad reikia pakeisti diplomatinio skyriaus vedėją, mėgstantį keiktis. Be to, ir pats Lavrovas atrodo pavargęs, daugelį savo užduočių jis jau perdavė savo pavaduotojams.

Putinas nusprendė pagerbti savo seną bendražygį ir apdovanojo jį Šv. Apaštalo Andriejaus ordinu – aukščiausiu Rusijos apdovanojimu. Oficiali formuluotė: „Už išskirtines paslaugas Tėvynei, didelį indėlį plėtojant ir įgyvendinant Rusijos Federacijos užsienio politiką ir ilgametę vaisingą valstybės veiklą“. Nors nemažai aukštų pareigūnų šį apdovanojimą vertina kaip pasirengimo Lavrovo pasitraukimui ženklą, norinčių užimti jo vietą dabar nėra daug, nes Rusijos užsienio politiką vargu ar galima pavadinti sėkminga.

Lavrovas, kaip ir Rusijos spec. tarnybos, sužlugdė visus įmanomus nekarinius Rusijos Federacijos interesų gynimo būdus ir dėl to jau trečius metus Rusija kariauja gėdingą ir save naikinantį agresyvų karą prieš Ukrainą. Šalies jėgos pakirstos, todėl ji priversta ieškoti karinės ir žmogiškosios paramos iš nesąžiningų valstybių, tokių kaip Iranas ir Šiaurės Korėja. Tokios realijos neatitinka Rusijos subjektyvumo stiprinimo modelio ir Maskvos svorio tarptautinėje arenoje. Vadinamasis maištas prieš Vakarus lėmė tai, kad Rusija buvo paversta kažkuo panašiu į Pekino vasalą, kurį meistras stumia pagal savo dabartinius poreikius.

Tačiau pats Lavrovas sako, kad jam mokama ne už optimizmą, o už vaikėzišką elgesį tarptautinėje arenoje, kad V. Putinas jo fone neatrodytų visiškai prastesnis. Lavrovo „patrauklumas“ toks didelis, kad jį pamatę europiečiai bėga. Štai tokia kaliausė, Putino diplomatijos mokyklos kūrėjas, „geriausias“ šių laikų Užsienio reikalų ministerijos vadovas, pasiekęs 28 595 sankcijų Rusijos Federacijai įvedimą!

Lavrovo „mandagių žmonių“, šnipų, teroristų ir kovotojų diplomatija gali gąsdinti visą pasaulį dar šimtą metų. Pats Lavrovas savo pareigas eis bent iki rugsėjo, kol normalizuos santykius su priešais, nes V. Putinas, būdamas gilioje semantinėje aklavietėje, keikia draugą, su kuriuo atvedė Rusiją prie sulaužyto lovio.

Dėl tos pačios priežasties Putinas dar neišmetė „pergalės maršalo“ ir beveik 70-mečio Šoigu, neseniai pateikusio peticiją Pchenjanui, asmeniškai Kim Jong-Unui. Ta pati logika taikoma ir 71 metų 5-osios FSB tarnybos vadovui Sergejui Besedai, ištrauktam iš naftalino. 2022-ųjų vasarį jis visiškai sujaukė Putino žaibiško karo planą prieš Ukrainą, o dabar tapo gerbiamu derybų su JAV komandos nariu ir atstovauja Rusijos Federaciją derybose.

Tai tokia gerontokratų komanda, kuri jau seniai pademonstravo savo maksimalų destruktyvumą. Atrodo, kad jie neturi ką prarasti, todėl jie yra pasirengę toliau vairuoti mirties mašiną, kol ji galiausiai subyrės į gabalus.

Šaltinis „Sito Sokrata“.