„Ataka“ prieš Nabiulliną

Infliacija Rusijoje išlieka aukšta. Tai vis labiau kenkia Rusijos ekonomikai. Dėl to centrinis bankas konfliktuoja su Kremliumi.

Prieš kelias savaites Kremlius tikėjosi, kad įtampa Rusijos ekonomikoje atslūgs.

Įvairūs JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai rodė, kad sankcijos gali būti panaikintos ir sustiprinti prekybos santykiai.

Vietoj to, dabar neišvengiami aukštesni tarifai, o palūkanų normos Rusijoje yra visų laikų aukščiausios. 

Dėl didėjančios infliacijos ir aukštų palūkanų normų šalyje Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiullina, matyt, tapo Kremliaus taikiniu.

Viena vertus, centrinio banko finansų politikos sprendimai užtikrino stabilumą Rusijos ekonomikoje, tačiau, kita vertus, jais vis labiau nepatenkinti įmonių vadovai.

JAV ekspertų grupė ISW (Institute for the Study of War) dabar mato vis daugiau Kremliaus vadovo Vladimiro Putino bandymų perkelti kaltę dėl ekonomikos perkaitimo ant E. Nabiullinos pečių.

Remiantis žiniasklaidos pranešimais, centriniame banke dabar atliekamas vidaus auditas. Taip siekiama dar labiau spausti centrinio banko vadovę – ir tai rodo, kad trintis tarp jos ir Kremliaus auga.

Penktadienį (kovo 21 d.) centrinis bankas paskelbė, kad laikys aukštą bazinę palūkanų normą – 21 proc. Tikimasi, kad tai sumažins infliaciją. V. Putinas viską mato kitaip: jis ragino savo aukščiausius ekonomistus neparalyžiuoti ekonomikos pernelyg griežta pinigų politika.

Rusijos Federacijos tarybos sąskaitų rūmų inicijuotas tyrimas dabar skirtas atskleisti, kiek centrinio banko pinigų politika paveikė infliaciją, investicijas ir išlaidų perviršį 2022–2024 m. Naujienų portalas „Newsweek“ pranešė, kad tyrimas buvo „ataka“ prieš E. Nabiulliną ir rezultatai gali turėti įtakos būsimai Rusijos ekonominei strategijai.

Centrinis bankas iš tikrųjų nori sumažinti oficialią infliaciją iki keturių procentų, vykdydamas savo griežtą palūkanų normų politiką. Tačiau šiuo metu ji siekia 10,1 proc., daugiau nei dvigubai didesnė.

Esminė problema ta, kad infliaciją iš dalies lemia itin didelės Rusijos vyriausybės karinės išlaidos ir šios išlaidos artimiausiu metu nesumažės. Priešingai: V. Putinas jau buvo paskelbęs, kad nori padidinti karinį biudžetą 2025 m., palyginti su 2024 m. Nuo 2022 m. Rusijos ekonomikoje įvyko žiaurus posūkis karo ekonomikos link. Įmonės, kurios arba dirba gynybos sektoriuje, arba bent jau yra su juo susijusios, turi pranašumą. Viena vertus, tai lėmė palyginti stiprų bendrąjį vidaus produktą (BVP), tačiau, kita vertus, ekspertai anksti perspėjo apie perkaitimą.

Tuo pat metu Rusijoje trūksta darbuotojų. Šimtai tūkstančių arba pabėgo iš šalies, arba įstojo į armiją – jų trūksta darbo rinkoje.

Nepaisant to, Rusija yra priklausoma nuo karo – be jo, ekspertų teigimu, gresia plati stagnacija.

V. Putinas ne tik finansavo karą iš RF valstybės biudžeto, bet ir sukūrė sistemą Rusijos bankuose, kuri skatino juos teikti pigias paskolas su karo ekonomika susijusioms įmonėms.

„Ši koncepcija užtikrina, kad oficialus vyriausybės biudžetas išliks tvirto lygio“, – finansų žurnalas „Capital“ citavo buvusį JAV bankininką Craigą Kennedy. „Tai sukuria klaidingą įspūdį, kad Rusijos karo finansavimo pajėgumai ilgalaikėje perspektyvoje yra tvarūs. C. Kennedy teigimu, ši strategija prisideda prie didžiulės infliacijos ir drastiško pagrindinių palūkanų normų didinimo. Be to, skolinimo rinkoje atsirado „toksiškų skolų bazė“.

Ir lyg viso to būtų maža, Vakarų sankcijos kelia įtampą šalies ekonominei galiai.