72 valandos. Europa raginama ruoštis

Europa ruošiasi įvairiems krizių scenarijams, įskaitant karą, stichines nelaimes, pandemijas ir gamtos kataklizmus. Šiuo atžvilgiu Europos Komisija rekomendavo visiems ES gyventojams bent 72 valandoms apsirūpinti maistu ir vandeniu, praneša „Politico“.

Žurnalistai peržiūrėjo 17 puslapių „Pasirengimo sąjungos strategijos“ projektą, kuriame aprašomi įvairūs ekstremalios situacijos scenarijai: nuo karo ir kibernetinių atakų iki mirtinų ligų ir potvynių.

„Esant ekstremalioms gedimams, pradinis laikotarpis yra pats kritiškiausias“, – rašoma dokumente.

Žurnalistų teigimu, Europa pastaraisiais metais svyravo nuo vienos krizės prie kitos: nuo COVID-19 pandemijos iki plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą. Nurodoma, kad stichinės nelaimės ir finansiniai sukrėtimai taip pat kelia europiečiams nuolatinį pavojų.

„Nė viena iš didžiausių pastarųjų metų krizių nebuvo pavienė ar trumpalaikė“, – rašoma dokumente.

Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Roxana Minzatu pristatys strategiją, kurios tikslas – sukurti saugią ir atsparią ES, turinčią pakankamai pajėgumų numatyti ir valdyti grėsmes ir pavojus, „neatsižvelgiant į jų pobūdį ar kilmę“.

Į planą įtrauktas ES šalių konsultavimas dėl būtiniausių medžiagų saugojimo, krizių planavimo, pastogės prieinamumo ir priemonių, užtikrinančių kritinės teritorijos ir erdvės pasiekiamumą.

Žurnalistai rašo, kad ruošiantis galimam karui strategijoje siūlomas krizių valdymo modelis, paimtas iš Šiaurės šalių, kur dalyvauja visa visuomenė – nuo ​​piliečių iki verslo ir vyriausybių.

Europos Komisijos planas paremtas siūlymais gerinti ES pasirengimą karui ir civilinei gynybai: „Geopolitinio konflikto grėsmė gali kilti tiek virtualioje sferoje, tiek karinių puolimų pavidalu. Europa turi būti geriau pasirengusi kibernetinėms atakoms.“

Leidinio teigimu, vienas esminių pasiūlymų – kibernetinio saugumo srityje sukurti „Europos įspėjimo sistemą“, kuri turėtų efektyvinti kibernetinių grėsmių aptikimą ir pagerinti situacijos suvokimą.

Pastaruoju metu Europoje vis stiprėja susirūpinimas, kad Rusija nesustos ties Ukraina. Neseniai vokiečių istorikas Sönke Neitzelis išsakė nerimą keliančią prognozę, pagal kurią 2025-ųjų vasara bus paskutinė taiki Europoje.

Jis aiškino, kad saugumo situacija pasaulyje pasikeitė dėl Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ir JAV prezidento Donaldo Trumpo politikos.

Tuo pat metu Lenkija nurodė, kiek ilgai galėtų išsilaikyti kariaudama su Rusijos Federacija.

Pasak Nacionalinio saugumo biuro vadovo Dariuszo Lukovskio, šalis ištvers tik porą savaičių, kol baigsis amunicija.