„Apple“, „Microsoft“, „Amazon“, „Starlink“. Galutinis sprendimas“

Ar JAV technologijų gigantai pasirengę mesti iššūkį Europos Sąjungai? Yra daug požymių, kad Briuselis ruošiasi nusitaikyti į Amerikos didžiųjų technologijų įmones, įskaitant „Google“ ir „Facebook“. Blokas svarsto galimybę panaudoti savo „prekybos bazuką“, reaguodamas į agresyvią prezidento Donaldo Trumpo administracijos prekybos politiką.

Anot „Financial Times“, Europos Sąjunga svarsto įvesti apribojimus Amerikos paslaugų eksportui, įskaitant technologijų gigantų („Apple“, „Microsoft“, „Amazon“, „Alphabet – Google“ ir „Meta – Facebook“, „Instagram“, „WhatsApp“) veiklą. Taip reaguojama į Donaldo Trumpo paskelbtą 25 procentų muitų tarifą Europos automobilių pramonei ir pranešimą apie tolesnes priemones ateinančią savaitę.

Briuselis anksčiau paskelbė apie papildomus tarifus JAV prekėms, kurių vertė sieks iki 26 mlrd. eurų, reaguodamas į Vašingtono tarifus plienui ir aliuminiui. Tačiau dėl D. Trumpo administracijos veiksmų masto reikia apsvarstyti galimybę panaudoti galingesnius prekybos įrankius, teigia „Financial Times“ cituojami Europos pareigūnai ir diplomatai.

Amerikiečiai mano, kad jie turi pranašumą eskaluojant (prekybos karą – red. pastaba), bet mes taip pat turime tokią galimybę, – sakė vienas ES diplomatas. Jis pridūrė, kad galutinis tikslas yra deeskalacija ir visapusiškas prekybos susitarimas. Svarstomi veiksmai apima technologijų įmonių intelektinės nuosavybės apribojimus ir viešųjų konkursų uždraudimą kai kurioms JAV įmonėms, pavyzdžiui, Elono Musko „Starlink“.

Europos Komisija galėtų panaudoti savo antiekonominės prievartos instrumentą (ACI), vadinamą „prekybos bazuką“, teigia ekspertai. Šis įrankis gali apriboti JAV bankų veiklą, panaikinti patentus arba neleisti įmonėms gauti pajamų iš programinės įrangos atnaujinimų ar srautinio perdavimo.

„Patarčiau Europos Komisijai naudoti ACI“, – sakė buvęs aukštas Komisijos pareigūnas Ignacio García Bercero, vadovavęs deryboms dėl JAV ir ES prekybos susitarimo. Galutinį sprendimą taikyti atsakomąsias priemones turės patvirtinti dauguma ES valstybių narių, o tai gali būti iššūkis, atsižvelgiant į skirtingus atskirų šalių interesus.