„700 000 su Rusijos pasais. Rusija perka Aliaską“

Viena iš Kremliaus derybų su Donaldo Trumpo komanda temų buvo Aliaskos išpirkimas, teigia deryboms artimi šaltiniai, rašo „Theins.ru“.

Manoma, kad JAV galėtų gauti dalį sumos – apie 200 mlrd. dolerių – iš anksčiau įšaldytų Rusijos rezervų, o bendra sandorio kaina dar nėra aiški, tačiau ji bus kelis kartus didesnė, teigia šaltiniai.

Pagal dabartinį projektą visi 700 000 ten gyvenančių žmonių išsaugos Amerikos pilietybę, tačiau automatiškai gaus teisę į Rusijos pasą.

„Aliaskos grąžinimas Rusijai neįmanomas be referendumo, tačiau, kaip ir Grenlandijos atveju, D. Trumpo komanda iš esmės gali pasikliauti rinkėjų papirkinėjimu“, – aiškina amerikietis Aleksandras Veselovskis. „Jei kiekvienam piliečiui, įskaitant net kūdikius, sumokėsite po 100 000 JAV dolerių, tai bus apie 70 mlrd. dolerių, o tai daug kartų mažiau nei pirkimo kaina.“

Ir Rusijos, ir Amerikos šaltiniai sutinka, kad tikroji Aliaskos pardavimo priežastis yra ne pinigai, kuriuos ji galėtų atnešti, o priėjimas prie gamtinių išteklių. Šiuo metu plėtrą labai riboja Amerikos aplinkosaugos įstatymai.

„Iš pradžių planuota tiesiog panaikinti aplinkosaugos apribojimus, – aiškina Trumpo administracijai artimas šaltinis, – tačiau tai būtų sukėlę naujų teisminių procesų Jungtinėse Valstijose ir dar vieną konflikto su Rusija tašką, todėl paaiškėjo, kad paprastesnis sprendimas yra tiesiog perduoti šią teritoriją Rusijos jurisdikcijai, nes Rusijos bendrovės jau susitarė dėl bendros naftos gavybos ir čia nėra nieko iš esmės naujo, dėl ko būtų galima išvengti apribojimų ir uždirbti pusę trilijono dolerių.“

JAV Demokratų partija Aliaskos pardavimą jau dabar vadina nacionalinių interesų išdavyste, teigdama, kad D. Trumpas tai daro dėl savo pagrindinių rėmėjų – naftos kompanijų – interesų, tačiau ilgainiui nukentės ne tik Aliaskos gyventojai, bet ir visa planeta – gavybos apribojimai buvo įvesti kaip kovos su visuotiniu atšilimu dalis.

Tai jau trečios pakartotinos derybos dėl Aliaskos – paskutinį kartą rimtas išpirkimo planas buvo svarstomas 2015 m., kai buvo minima maždaug 600 mlrd. dolerių suma, tačiau tada derybas sutrukdė kritusios naftos kainos; prieš tai diskusijos vyko 2008 m. ir taip pat nuėjo perniek dėl tarptautinės finansų krizės. Šį kartą derybininkai nusiteikę optimistiškiau, nes sutapo ir ekonominiai interesai, ir politinės galimybės.