„Žalia šviesa uždegta“

Maskvos ir Vašingtono deklaracijos apie pasirengimą bendradarbiavimui versle kelia klausimą, kuo jis gali pasireikšti. Vienintelis ir realus projektas – dujotiekio „Nord Stream 2“ paleidimas, teigiama šeštadienį „Carnegie Politika“ paskelbtoje analizėje.

Jei, nepaisant visko, paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos bus pasirašytos, neišvengiamai iškils klausimas, kas atsitiks ekonominėje dimensijoje tarp Rusijos ir JAV, rašo Sergejus Vakulenko ekspertų grupės „Carnegie Russia Eurasia Center“ analizėje „Vėl dujos. Kaip Rusija gali sudominti Ameriką?“

Anot S. Vakulenko, Rusija šiandien mažai ką gali pasiūlyti Amerikai. Analitikas, be kita ko, priminė Vladimiro Putino reakciją į prezidento Donaldo Trumpo susidomėjimą retaisiais žemės metalais Ukrainoje.

V. Putinas iš karto davė interviu, kuriame patikino, kad rusiški retieji žemės metalai yra daug geresni nei ukrainietiški, todėl Rusija šiuo atžvilgiu taip pat turi ką pasiūlyti JAV.

Interviu V. Putinas pasiūlė bendrai Jenisiejaus upėje statyti užtvanką ir šalia jos dar vieną aliuminio gamyklą.

„Nuo to momento, kai V. Putinas pirmą kartą paminėjo retuosius žemės metalus, buvo aišku, kad ši tema yra vienos dienos burbulas“, – sakė S. Vakulenko.

Idėja statyti aliuminio lydyklą prie naujos hidroelektrinės numato kelerių metų planavimo horizontą, o statybas – truksančias dešimtmečius, kas dabartinėmis aplinkybėmis mažai tikėtina, aiškino jis.

Pasak autoriaus, ekonominio bendradarbiavimo galimybės susiaurėjo iki dujotiekio „Nord Stream 2“, kuris 2022 m. rugsėjį galiausiai buvo išjungtas dėl sabotažo. Dujotiekiu susidomėjo ilgametę patirtį Rusijoje turintis investicijų bankininkas Stephenas Lynchas.

Jo logika „Nord Stream 2“ atveju yra tokia: baigsis karas, Rusija turi daug pigių dujų, Vokietijai reikia šio kuro, dujotiekis yra idealus transporto variantas – jį reikia nusipirkti.

Atsižvelgiant į tai, kad „Nord Stream 2“ yra taikomos JAV sankcijos, S. Lynchui reikia specialaus JAV vyriausybės leidimo, kad galėtų net pradėti derybas dėl pirkimo. Prašymą dėl sutikimo jis pateikė 2024 m. pradžioje.

Tačiau, kaip galima numanyti, žalią šviesą jis gavo tik Joe Bideno prezidentavimo pabaigoje, rašo S. Vakulenko. S. Lynchas yra ilgametis Respublikonų partijos rėmėjas, todėl atrodo, kad D. Trumpo komanda yra suinteresuota šiuo sandoriu. 

Techniniu ir energetiniu požiūriu „Nord Stream 2“ paleidimas yra prasmingas. „Tačiau yra daug politinių ir ekonominių „bet“, – sako S. Vakulenko.

„Jei Rusija ir Ukraina sudarys taikos susitarimą, į kurį Vokietijos visuomenė galės žiūrėti be pasibjaurėjimo ir gėdos, idėja pirkti rusiškas dujas (...) bus sveikintina“, – mano jis.

„Juk tai lems tiekimo diversifikaciją ir sumažins vidutines dujų kainas. Klausimas, kaip Rusijos ir Ukrainos taika atrodys Vokietijai“, – priduria jis.

Ką apie tai sako JAV, iki šiol suinteresuotos maksimaliai padidinti SGD eksportą? „Goldman Sachs“ prognozė rodo, kad 2026–2030 metais ir galbūt vėliau pasiūla šioje rinkoje viršys paklausą.

Tranzito pajamos iš „Nord Stream 2“ eksploatavimo bus daug mažesnės nei prarastos pajamos iš amerikietiškų dujų, kurias Europos rinkoje pakeis rusiškos dujos, kiekio“, – pažymi S. Vakulenko.

S. Lynchas tvirtina, kad projektas gali turėti geopolitinės reikšmės JAV: visi dujų eksporto keliai iš Rusijos į Europą bus kontroliuojami JAV. Tai reiškia, kad logika yra tokia: „Jei negalite užkirsti kelio, nusipirkite“, – teigia jis.

„Nord Stream 2“ atstatymo variantas Ukrainai nepriimtinas, nes atimamas dujų tranzitas per jos teritoriją. S. Lynchas siūlo Ukrainai mažumos dalį būsimoje „Nord Stream 2“ savininkų įmonėje.

Tai politiškai ir ekonomiškai nenaudinga Kyjivui, apskaičiavo S. Vakulenko.

Galiausiai, ar Rusija sutiks prekiauti dujomis per dujotiekį, kurį kontroliuoja ir eksploatuoja privatūs Amerikos investuotojai? Rusija ir „Gazprom“ šiuo metu neturi kito pasirinkimo ir, pasak autoriaus, neturėtų priešintis.

Tačiau „Maskva ne kartą parodė, kad prestižo ir statuso sumetimai jai gali būti svarbesni už finansinius interesus“, – priduria S. Vakulenko.

Todėl politinių ir ekonominių interesų susipynimas aplink ekonomiškai abejotiną NS-2 projektą, kaip Gordijaus mazgą, analitiko teigimu, mažina jo įgyvendinimo galimybes.