| Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Pasaulis |
Pasiūlymas, kurio negalima atsisakyti. Ar Ukraina pasirašys vergovinę „naudingųjų iškasenų“ sutartį
|
(
(
|
Jau vasario 18 d. spaudos konferencijoje Mar-a-Lago D. Trumpas pareiškė, kad Ukrainos prezidento reitingas „nukrito iki 4％“, ir iš esmės apkaltino Ukrainą, kad 2022 m. ji „pradėjo“ plataus masto agresiją prieš save. Kitą dieną Amerikos prezidentas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ parašė įrašą, kuriame V. Zelenskį pavadino „diktatoriumi“ ir „vidutinioku komiku“. „Jis atsisako būti išrinktas, turi labai žemus reitingus Ukrainos apklausose, o vienintelis dalykas, kurį jis daro gerai, tai groja Bidenu kaip smuiku“, – rašė D. Trumpas. Dar po dienos, kalbėdamas Majamyje, D. Trumpas vėl pavadino V. Zelenskį „diktatoriumi“ ir sakė, kad Ukrainos prezidentas „įtikino JAV išleisti 350 mlrd. dolerių karui, kurio iš esmės neįmanoma laimėti“. Taip D. Trumpas kreipėsi į savo rinkėjus, dar kartą jiems kartodamas: pažiūrėkite, kaip neapgalvotai mano pirmtakas Joe Bidenas išleido milijardus karui, kuris iš pradžių neturėjo jokios prasmės. Kaip žinia, JAV lyderis nevengia jokių metodų kovoje dėl viešosios nuomonės, todėl nesivaržydamas pareiškė, kad kai į Kyjivą atvyko Finansų ministerijos vadovas Skotas Besentas, Zelenskis „miegojo“ ir negalėjo su juo susitikti – nepaisant to, kad Zelenskio ir Besento susitikimo nuotraukos kabėjo oficialioje Ukrainos prezidento interneto svetainėje ir buvo paskelbtos daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių. Paradoksalu, bet šiame informaciniame fone darbas dėl susitarimo buvo tęsiamas ir Kyjive, ir Vašingtone. Maža to, per savaitę, likusią iki prezidentų susitikimo Baltuosiuose rūmuose, Ukrainos komandai pavyko padaryti beveik neįmanomą dalyką: pasiekti, kad susitarimas būtų bent iš dalies palankus Ukrainai. Tikrasis dealas Pagrindinė problema Kyjivui buvo pirminis JAV reikalavimas „grąžinti skolą“ tokio dydžio, kokią Vašingtonas jai suteikė nuo 2022 m. vasario mėn. Šią idėją propagavo asmeniškai D. Trumpas, nuolat teigdamas ir apie 500, ir apie 350 mlrd. dolerių „Ukrainos skolą“. Tuo tarpu Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, per trejus plataus masto karo metus Ukraina iš JAV gavo maždaug 123 mlrd. dolerių pagalbos. Zelenskis kategoriškai atsisakė negrąžintiną JAV pagalbą laikyti skola. Vasario 26 d., likus dviem dienoms iki susitikimo Ovaliajame kabinete, jis pareiškė: „Neišleisiu nė cento, kad pripažinčiau skolą, nes tai būtų precedentas ir atvertų Pandoros skrynią“. Kyjivas pagrįstai baiminasi, kad jei JAV įskaitys savo pagalbą Ukrainai kaip skolą, tuomet kitos šalys ateis su „skolos kvitais“. Vasario 28 d. amerikiečiai sutiko išbraukti šį reikalavimą iš projekto. Šalys susitarė, kad pajamos, gautos iš žemės gelmių ir infrastruktūros projektų, nebus įtraukiamos į JAV biudžetą, bet bus reinvestuojamos į Ukrainos infrastruktūros ir gynybos projektus „bent kartą per metus, siekiant prisidėti prie Ukrainos saugumo, apsaugos ir gerovės“. Be to, į Bessento „nulinį eskizą“ buvo įtraukta sąlyga, kuria ribojamas Ukrainos suverenitetas ir keliamas pavojus jos integracijai į Europos Sąjungą. Amerikiečiai reikalavo išskirtinės teisės jų bendrovėms eksploatuoti naujus telkinius Ukrainoje ir „pirmosios nakties teisės“ – Europos ir Ukrainos bendrovės galėtų kreiptis dėl plėtros licencijų tik tuo atveju, jei amerikiečiai jomis nesusidomėtų. Šį įpareigojantį reikalavimą Vašingtonas galiausiai taip pat sutiko panaikinti. Maža to, ukrainiečiams pavyko pasiekti, kad į dokumentą būtų įtraukta eilutė apie būtinybę „vengti konfliktų su Ukrainos įsipareigojimais integruojantis į Europos Sąjungą, taip pat su įsipareigojimais Tarptautiniam valiutos fondui“. Trečiasis Bessento projekto kliuvinys buvo JAV reikalavimas suteikti jai teisę gauti pajamas iš visų vykdomų infrastruktūros projektų. Kyjivas paaiškino, kad tai išeikvotų valstybės biudžetą, iš kurio gaunamos šios lėšos, ir smogtų gynybiniam pajėgumui bei tiesiogiai Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Dėl to JAV sutiko reikalauti dalies tik iš būsimų infrastruktūros projektų. Šiame projekte vis dar nebuvo tiesioginių saugumo garantijų Ukrainai, tačiau 10 punkte buvo teigiama: „Šis dvišalis susitarimas ir Susitarimas dėl rekonstrukcijos investicijų fondo sudarys neatskiriamus dvišalių ir daugiašalių susitarimų architektūros elementus, taip pat konkrečius žingsnius siekiant įtvirtinti ilgalaikę taiką ir sustiprinti tvarų ekonominį saugumą. JAV vyriausybė remia Ukrainos pastangas gauti saugumo garantijas, būtinas ilgalaikei taikai įtvirtinti.“ O vasario 28 d. įvyko liūdnai pagarsėjęs JAV ir Ukrainos prezidentų susitikimas Ovaliajame kabinete. Kai Ukrainos delegacija buvo paprašyta palikti Baltuosius rūmus, atrodė, kad tolesnės derybos neįmanomos. Tačiau kovo 4 d., po pakartotinių signalų iš Vašingtono, kad V. Zelenskis privalo atsiprašyti už savo elgesį, Ukrainos prezidentas socialiniame tinkle 𝕏 parašė, kad Ukraina yra pasirengusi kuo greičiau sėsti prie derybų stalo, „kad priartėtų prie ilgalaikės taikos“. „Niekas nenori taikos labiau nei ukrainiečiai“, – rašė V. Zelenskis. – Aš ir mano komanda esame pasirengę dirbti vadovaujant tvirtam prezidentui D. Trumpui, kad pasiektume ilgalaikę taiką. Norime labai greitai žengti kitus žingsnius ir kartu su JAV susitarti dėl tvirto galutinio susitarimo. Labai vertiname tai, kiek daug Amerika padarė, kad padėtų Ukrainai išlaikyti savo suverenumą ir nepriklausomybę. Ir prisimename lūžio momentą, kai Prezidentas D. Trumpas suteikė Ukrainai „Javelin“. Esame už tai dėkingi.“ V. Zelenskis taip pat rašė, kad susitikimas Ovaliajame kabinete „nevyko taip, kaip tikėtasi“, ir jam „gaila, kad taip nutiko“, tačiau dabar „atėjo laikas viską ištaisyti“, o Ukraina yra pasirengusi pasirašyti „iškasenų ir saugumo“ susitarimą „bet kuriuo metu ir bet kokiu patogiu formatu“. Kaip bebūtų keista, D. Trumpą atsiprašymas nudžiugino: jau kitą dieną kreipdamasis į Kongresą jis sakė, kad vertina V. Zelenskio pasirengimą pasirašyti „naudingųjų iškasenų susitarimą“ su JAV ir sėsti prie derybų stalo, kad priartėtų ilgalaikė taika su Rusija. Amerikos prezidentas pridūrė, kad tuo pat metu gauna signalų iš Rusijos, jog ji taip pat pasirengusi taikai, ir paklausė: „Argi tai nebūtų puiku?“
Tą pačią dieną „CBS News“ citavo Baltųjų rūmų šaltinius, kurie teigė, kad JAV prezidentas siekia „didesnio ir geresnio susitarimo“ dėl Ukrainos žemės gelmių išteklių. Kovo 11 d. po sėkmingų Ukrainos ir Amerikos derybų Džidoje, Saudo Arabijoje, abi šalys pakartojo, kad „pasiekė susitarimą“ dėl „naudingųjų iškasenų“ sutarties. Tačiau Ukrainos komanda, matyt, nežinojo, kad tuo metu Baltųjų rūmų pasamdyti teisininkai buvo pradėję rengti kitą sutarties projektą – tą pačią nelaisvės sutartį, kuri šiandien guli ant V. Zelenskio stalo. „Didelis, geriausias sandėris“ Pirma, amerikiečiai galutinai atsisakė dviejų etapų principo, kurio primygtinai reikalavo Kyjivas. JAV nenori iš pradžių susitarti dėl pagrindinius parametrus turinčio preliminaraus susitarimo, kurį turėtų ratifikuoti Aukščiausioji Rada, o paskui pasirašyti išsamų tarpvyriausybinį susitarimą. Jie atsiųstą 58 puslapių projektą laiko galutiniu dokumento variantu. Antra, valstybės iš esmės grįžo prie pirminio „nulinio projekto“, kurį vasario 12 d. į Kyjivą atvežė Scottas Bessentas. Vašingtonas peržiūrėjo bendro Ukrainos žemės gelmių išteklių valdymo principus, beveik visiškai pajungdamas šį procesą sau. Priminsiu, kad kalbame ne daugiau ir ne mažiau nei apie naudingųjų iškasenų telkinius, angliavandenilius, naftą, gamtines dujas ir kitas išgaunamas medžiagas, taip pat suskystintų gamtinių dujų terminalus, visą geležinkelių ir uostų infrastruktūrą. Svarbiausia: susitarimu Ukraina vėl bus įpareigota grąžinti Jungtinėms Valstijoms visos pagalbos – biudžetinės, karinės ir humanitarinės – vertę, kuri buvo suteikta kaip negrąžintina po to, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą. Naujausiame dokumento projekte sakoma, kad bendra JAV pagalbos vertė turės būti apskaičiuota jos pasirašymo dieną ir išdėstyta sutarties priede. Ši suma bus laikoma JAV „pradiniu įnašu“ į „Amerikos ir Ukrainos rekonstrukcijos ir plėtros investicinį fondą“, kuris gaus pajamas iš Ukrainos žemės gelmių ir gamtos išteklių. Amerikiečiai ne tik grąžino šią tezę, bet ir sustiprino ją tokiu reikalavimu: Ukrainos vyriausybė turės konvertuoti fondo pajamas į JAV dolerius ir pervesti jas į Amerikos pusės sąskaitas pirmuoju prašymu ir be komisinių, mokesčių ir rinkliavų. Jei tokių mokesčių atsirastų, Ukrainos vyriausybė turės juos kompensuoti. Tai reiškia, kad Amerikos pusė gali savo nuožiūra išvesti iš Ukrainos pajamas iš tų „investicijų“, kurios įskaitomos į „Ukrainos skolą“ JAV, ir kol bus kompensuota visa „skolos“ suma, JAV nuo jos skaičiuos 4％ per metus. Ukrainos pusė neturi teisės atsiimti savo pelno iš fondo. Vienintelis dalykas, kurio JAV nusprendė nereikalauti, yra jau vykdomi gamybos ir infrastruktūros projektai. Dokumente teigiama, kad fondas gaus 50％ visų naujų licencijų vertės ir nuomos mokesčių už naujus telkinius. Be to, Fondas pasilieka teisę visas gautas pajamas arba jų dalį reinvestuoti į investicinius projektus Ukrainoje – tokiu atveju jis gaus 50％ Ukrainos valstybės pajamų iš šių projektų.
Be to, į galutinį dokumentą grįžo „Europos problema“: valstybės vėl reikalauja „pirmosios nakties teisės“, t. y. pirmumo teisės plėtoti visus naujus telkinius ir visus būsimus investicinius projektus. Europos ir Ukrainos bendrovėms jos gali būti pasiūlytos tik tuo atveju, jei nesusidomės amerikiečiai. Bet tai dar ne viskas: per metus nuo amerikiečių atsisakymo investuoti į kokį nors telkinį ar investicinį projektą Ukraina neturi teisės bet kuriam investuotojui pateikti geresnio pasiūlymo, nei pateikė amerikiečiams. Be to, Ukrainos vyriausybė turės pasidalyti su amerikiečių puse visomis derybų su kitais investuotojais detalėmis, įskaitant konfidencialias. Toliau – daugiau. Į naująjį dokumento projektą įtraukta nuostata, kurios nebuvo nė viename iš ankstesnių variantų: į licencijas išgauti „ypatingos svarbos naudingąsias iškasenas“ Ukraina turės įtraukti draudimą parduoti šiuos telkinius „pirkėjams, kurių pagrindinė verslo vieta yra šalyje, kurią Fondas pripažįsta strategine JAV konkurente“. Tai iš esmės reiškia, kad, pavyzdžiui, Danija, kaip ir dabar, negalės investuoti į infrastruktūros objektų atkūrimą Ukrainos mieste Mykolajive, nes Danija aiškiai laikoma JAV konkurente. Tačiau dar įdomiau, kaip JAV pristato „bendrą“ Investicinį fondą: jo valdybą sudarys trys amerikiečiai, iš kurių vienas būtinai bus iš JAV finansų ministerijos, ir du ukrainiečiai, kurių kandidatūroms pirmiausia turi pritarti fondas. Tai reiškia, kad valstybės pasilieka ir kvorumą, ir veto teisę. Ir netgi mokesčius Fondas mokės į Amerikos biudžetą, o pati sutartis turi būti įregistruota ne Kyjive, o Delavero valstijoje. Jei Ukraina norės užginčyti Fondo sprendimus ir veiksmus, turės tai daryti Niujorko teisme. Ukrainos parlamento narys Jaroslavas Železniakas savo „YouTube“ kanale paskelbė dokumento ištrauką, su kuria jam pavyko susipažinti. Nuo pirmos minutės deputatas prisipažįsta: visi, su kuriais jis aptarinėjo JAV iškeltas sąlygas, šią susitarimo versiją apibūdina vienu imliu nepadoriu žodžiu.. „Kaip šiame susitarime ginami Ukrainos interesai? Niekaip“, – sako V. Železniakas. – Pagrindinius sprendimus priima Amerikos pusė, Ukraina negauna jokio teisinio mechanizmo savo interesams ginti ir kiekvieną būsimą infrastruktūros projektą turės derinti su JAV. Dokumente nėra jokių saugumo garantijų. Jis nenumato nei karinės, nei politinės pagalbos. Aš asmeniškai tikrai niekada nebalsuosiu už tokį šios sutarties variantą“. Praėjus mėnesiui Ukraina vėl atsidūrė tokioje padėtyje, kai būtina vilkinti laiką, prašyti kompromiso ir teikti kontrpasiūlymus. Ukrainos prezidentas supranta, kad staiga atsisakyti pasirašyti sutartį, kad ir kokia gėdinga ir vergiška Ukrainai būtų jos dabartinė forma, neįmanoma. Po praėjusią savaitę Paryžiuje vykusių derybų su Europos lyderiais V. Zelenskis sakė: „Nenorėčiau, kad JAV susidarytų įspūdis, jog Ukraina apskritai yra prieš. Mes nuolat demonstravome savo teigiamus signalus“. Kol kas D. Trumpo administracijos signalų tokiais pavadinti negalima. Baltųjų rūmų atstovė spaudai Caroline Leavitt per brifingą žurnalistams sakė, kad Donaldas Trumpas yra nusivylęs tiek V. Zelenskiu, tiek V. Putinu*. Su Kremliaus šeimininku niekaip nepavyksta susitarti dėl paliaubų, o su Ukrainos prezidentu – dėl pinigų. O tai reiškia, kad būtent jie bus paskelbti kaltais dėl to, kad respublikonas taip ir neįvykdė savo rinkimų kampanijos pažadų.
* Vladimiras Putinas Tarptautinio baudžiamojo teismo kaltinamas nusikaltimais žmonijai. Išduotas jo arešto orderis. ▲
| ||||||||||||
Įdomiausi
.png)
84
(0)
.png)
