„Juda kanalo link“

Padėtis aplink Panamos kanalą pradėta sparčiai eskaluoti. Visų pirma, JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas sakė, kad Amerikos laivynas juda kanalo link.

Vašingtonas siekia neutralizuoti Kinijos įtaką šiame strategiškai svarbiame regione ir sustiprinti savo buvimą jame, pažymėjo kariškis ir politologas Viktoras Taranas.

Tai yra, pridūrė jis, JAV siekia nustatyti fizinę kanalo kontrolę.

Politologas prisiminė, kad prieš tai Honkongo bendrovė „CK Hutchison“, kuriai priklauso Balboa ir Cristobal uostai abiejose Panamos kanalo pusėse, planavo parduoti savo turtą konsorciumui, vadovaujamam amerikiečių firmos „BlackRock“ už 22.8 mlrd. dolerių.

Kaip rašo V. Taranas, tai leistų JAV kontroliuoti pagrindinius kanalo uostus. Tačiau Kinija blokavo susitarimą ir per Valstybinę rinkos reguliavimo administraciją pradėjo antimonopolinį tyrimą.

Reikėtų suprasti, kad Panamos kanalas yra gyvybiškai svarbus pasaulinei prekybai; per jį eina nemaža dalis krovinių srauto tarp Atlanto ir Ramiojo vandenynų. V. Taranas pabrėžė, kad kanalo uostų kontrolė turi didelę geopolitinę įtaką.

Jungtinės Valstijos siekia sumažinti Kinijos buvimą regione, matydami tai kaip grėsmę savo interesams.

„Laivyno dislokavimas prie Panamos kanalo yra aiškus signalas apie Vašingtono ketinimus ginti savo strateginius interesus. Ministras P. Hegsethas pabrėžė, kad JAV neleis Kinijai apginkluoti kanalo savo reikmėms“, – pažymėjo politologas.

Jis prognozavo, kad Kinija greičiausiai pasirinks diplomatinių ir ekonominių priemonių derinį, reaguodama į JAV veiksmus. Tačiau jis pridūrė, kad diplomatiniai pareiškimai greičiausiai nesustabdys amerikiečių lėktuvnešių. Tai yra, pridūrė V. Taranas, padėtis išlieka įtempta.

Panamos vyriausybė atsidūrė tarp dviejų pasaulinių gigantų, kurių kiekvienas turi savų interesų regione. „Panamos kanalas vėl tampa geopolitinės konfrontacijos tarp JAV ir Kinijos arena. Laikas parodys, kaip klostysis įvykiai, bet akivaizdu, kad statymai yra labai dideli“, – apibendrino ekspertas.