Artėja krachas. Rusija ant žlugimo ribos (Grafikas)

Vos Finansų ministerijai subalansavus biudžeto išlaidas, iškilo grėsmė pajamoms.

Naftos kainų kritimas gresia mokesčių stygiumi, kurį teks kompensuoti iš Nacionalinio gerovės fondo (NTF). Ekspertai jau skaičiuoja, kuriam laikui jo užteks.

Pagrindinis JAV pradėto prekybos karo įtakos Rusijai kanalas galėtų būti naftos kainų mažinimas, pažymėjo Centrinio banko pirmininkė Elvira Nabiullina.

„Nes jei tokie tarifų karai, o mes matome muitų karų eskalavimą, tęsiasi, tai dažniausiai veda į pasaulio prekybos, pasaulio ekonomikos ir, galbūt, mūsų energijos išteklių paklausos mažėjimą. Čia yra rizika... Tai tik pati pradžia.“

Nuo metų pradžios nafta jau atpigo 20% ir trečiadienį nukrito žemiau 60 USD už „Brent“ barelį. Tai gali būti ne riba: „Goldman Sachs“ analitikai „kraštutiniu“ atveju leidžia naftos kainai nukristi dar trečdaliu iki 40 USD.

Nemaža dalis rusiškos naftos parduodama su nuolaidomis. Pagrindinės eksporto klasės „Urals“ nuolaida pastaraisiais mėnesiais siekė 10–15 USD, arčiau viršutinės ribos. Šią savaitę net aukščiausios kokybės rusiškos ESPO naftos kaina nesiekė 60 USD.

Biudžetas pagrįstas vidutine metine 69,7 USD už barelį kaina.

Pajamos iš naftos ir dujų, kai naftos kaina viršija 60 USD (ribinė kaina pagal biudžeto taisyklę), nukreipiama į Nacionalinį gerovės fondą. Buvo manoma, kad šios papildomos pajamos iki metų pabaigos sieks 1,8 trilijono rublių (19 mlrd. eurų).

Jei kaina yra mažesnė nei 60 USD, priešingai, trūkstama suma paimama iš fondo. Balandžio 1 d. jame buvo apie 3,3 trilijono rublių (35 mlrd. eurų) likvidaus turto, kuriuo galima kompensuoti prarastas pajamas.

Investicijų bankininkas Jevgenijus Koganas apskaičiavo, kad biudžeto nuostoliai dėl naftos kainų kritimo 1 USD siekia maždaug 160 mlrd. rublių (1,7 mlrd. eurų) per metus.

Jei nafta ilgą laiką bus mažesnė nei 60 USD, prasidės reguliarios Nacionalinio gerovės fondo infuzijos, primena jis ir įvertina, „kaip greitai šios lėšos gali baigtis“: jei naftos kaina yra 55 USD, Nacionalinio gerovės fondo užteks maždaug ketveriems metams, jei 50 USD, tai maždaug dvejiems metams, jei 40 USD, metams.

„Turime nedidelę saugumo ribą“, – daro išvadą Koganas. „Galime išsilaikyti porą metų su ne pačia maloniausia naftos kaina.

Tačiau jei prasidės pasaulinė krizė ar recesija, šių pinigų užteks maždaug metams. Tačiau to gali nepakakti, krizė gali trukti ilgiau. Turėsime skolintis – bent jau mūsų valstybės skolos lygis vis dar žemas. Yra nuo ko pradėti.“

Pasaulio ekonomikos nuosmukio tikimybė gerokai išaugo, o tai padidina Rusijos ekonomikos kieto nusileidimo tikimybę, rašo „Renaissance Capital“ ekonomistai Olegas Kuzminas ir Andrejus Melaščenka.

Jie mano, kad tolesnis naftos kainų kritimas padidins biudžeto deficitą. Jų nuomone, biudžeto skatinimo įtaka infliacijai pagal šį scenarijų bus daug nuosaikesnė nei 2022–2024 m.: NWF panaudojimas prarastoms pajamoms iš naftos ir dujų kompensuoti ir skolinimosi didinimas likusioms pajamoms kompensuoti nėra toks infliacinis, kaip šių lėšų panaudojimas išlaidoms didinti.

Tikimybė, kad biudžeto deficitas nukryps nuo plano, didėja, rašo „Raiffeisenbank“ analitikai. Negautas pajamas, kurias teks kompensuoti pardavus valiutą iš Nacionalinio gerovės fondo ir sumažinus vidutinę „Urals“ metinę kainą iki 55 USD, jie vertina 0,9 trilijono rublių (9,5 mlrd. eurų).

Jei „Urals“ kaina nukris iki 50 USD, prarastos pajamos padidės iki 1,9 trilijono rublių, o esant 45 USD – iki 2,8 trilijono. Tačiau rusai tikisi ne iš naftos ir dujų gaunamų pajamų, kurios galėtų pagerinti situaciją.

MMI analitikai nemato tam prielaidų, pirmojo ketvirčio rezultatus vadinantys „nuviliančiais“ biudžetą.

Pajamos iš ne naftos ir dujų auga, tačiau tik infliacijos lygyje (10,6 proc., palyginti su 2024 m. sausio-kovo mėn.), nafta ir dujos žlugo (-9,8 proc.) – dėl to bendras pajamų augimas „praktiškai sustojo“ (+3,8 proc.), tačiau išlaidos ir toliau auga rekordiniu praėjusių metų tempu (24,5 proc.).

Rublio susilpnėjimas padėtų padidinti pajamas iš naftos ir dujų. Tačiau Finansų ministerija turės parduoti valiutą, kad finansuotų biudžetą, palaikydama rublio kursą, pažymi investicijų bendrovės „Aigenis“ analitikai.

Antrąjį ketvirtį naftos ir dujų pajamų kritimas smarkiai sustiprės, įsitikinę MMI analitikai, manantys, kad pasikeitusi situacija neišvengiamai lemia „sudėtingą sprendimą“ dėl biudžeto konsolidavimo būtinybės:

„Manome, kad jau šiais metais turėtų būti priimtas sprendimas sumažinti biudžeto taisyklėse numatytą ribinę kainą iki 50 USD (dar geriau iki 45 USD), atitinkamai sumažinant išlaidas“.

„Naftos kainų mažėjimas dėl pasaulinės paklausos augimo lėtėjimo ir rublio stiprėjimo gali sukelti riziką biudžeto pajamų pusei.

Dėl to gali būti sunku pasiekti nulinio struktūrinio pirminio deficito planą“, – kovo mėnesį aptardami bazinę palūkanų normą pažymėjo Centrinio banko vadovai.

Centrinis bankas reguliariai įspėja apie Nacionalinio gerovės fondo išeikvojimą stipraus išorinio sukrėtimo atveju.

Šiuo atveju jis turi „rizikingą“ scenarijų, prisiminė E. Nabiullina.

Jis aprašytas pagrindinėse pinigų politikos kryptyse, jo sąlygos – paspartėjęs pasaulio ekonomikos susiskaldymas, pasaulinė finansų krizė ir reikšmingas naftos kainų kritimas, lyginant su baziniu scenarijumi.

Pagal bazinį scenarijų „Brent“ nafta šiais metais vidutiniškai kainuoja 80 USD, o 2026 m. – 75 USD, o pagal rizikos scenarijų – atitinkamai 55 ir 45 USD.

Pagal šį scenarijų, esant dabartiniams biudžeto taisyklės parametrams, dėl pajamų iš naftos ir dujų nebuvimo bus aktyviai naudojama Nacionalinio gerovės fondo likvidžioji dalis sukrėtimui neutralizuoti, o tai kelia grėsmę jo išnaudojimui per 2025 m. Žemos naftos kainos privers keisti biudžeto taisyklę, iki 2027 metų laipsniškai pereinant prie ribinės 40 USD už barelį kainos, dėl to santykinai teks mažinti biudžeto išlaidas, išvardija Centrinis bankas.

Tuo pačiu metu BVP 2025 m. sumažės 3–4 proc., o 2026 m. – 1–2 proc., o namų ūkiai vartojimą sumažins atitinkamai 2,5–3,5 ir 1,5–2,5 proc.

Valdžia stengsis remti ekonomiką biudžeto sąskaita, tačiau galimybių tam bus mažiau nei pandemijos metu ar karo pradžioje, 2022–2023 metais, tęsia Centrinis bankas. 2025 m. infliacija šoktels iki 13–15 proc., o bazinė norma per metus vidutiniškai kils iki 22–25 proc. (2026 m. – 16–17 proc.).