Xi Jinpingas priėmė Trumpo iššūkį ir pradeda plataus masto prekybos karą su JAV

— Prieš pat įvedant D．Trumpo muitus kai kurie Kinijos ekspertai rašė apie neišvengiamą „galimą pasaulio ekonomikos kraštovaizdžio ateities sukrėtimą“. Taigi, ar Pekinas numatė tokią raidą?

— Iš tiesų Pekinas tikėjosi ir ruošėsi prekybos karo paaštrėjimui po tikėtino D．Trumpo atėjimo į valdžią. Tiksliau, tam ruošėsi mažiausiai aštuonerius metus. Pekinas suprato, kad nesvarbu, kas laimės rinkimus, demokratai ar respublikonai, spaudimas jų šaliai tęsis, nes Jungtinės Valstijos laiko Kiniją savo pagrindiniu strateginiu priešininku.

Be to, Kinijos vadovybė jau turėjo patirties su D．Trumpo administracija ankstesnės pastarojo kadencijos metu. Taigi Pekinas gerai žinojo, kad D．Trumpas yra labai impulsyvių veiksmų žmogus, kuris dažnai vadovaujasi kažkokiais aktualiais motyvais, o ne ilgalaikėmis, patikrintomis strategijomis.

Jie taip pat gerai žinojo, kad muitai yra mėgstamiausia D．Trumpo priemonė. Todėl Kinijos vadovybė rimtai ruošėsi prekybos karui. Ir jei per pirmąją D．Trumpo kadenciją, kai Kinijai buvo įvesti pirmieji muitai, Pekinas į juos reagavo gana formaliai, tai dabar jo atsakas yra visiškai simetriškas.

Abiejų šalių dvišalės prekybos apimtis ir prekybos tarpusavio priklausomybė yra tokia didelė, kad leidžia Kinijai pakankamai adekvačiai reaguoti į Jungtinių Valstijų prekybos karo eskalavimą.

Viena vertus, Pekinas neaštrina padėties savo iniciatyva. Tai reiškia, kad Kinijos atsakas į dabartinius naujus muitus iš tiesų yra visiškai simetriškas. Iš kitos pusė, Pekinas palieka galimybę tam tikram dialogui, jei Amerikos pusė parodytų tam tikrą valią.

Pekinas yra pasirengęs reaguoti į bet kokį Jungtinių Valstijų veiksmų eskalavimą

Vis dėlto, kaip neseniai pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerija, kol kas Kinija tikrai nenori nei prekybos, nei technologinio karo, juo labiau ginkluoto susirėmimo, tačiau vis dėlto yra pasirengusi bet kokiam scenarijui ir reaguos į jį.

— Taigi, prasidėjo „didysis atsiskyrimas“?

— Taip, ir Xi Jinpingas, priėmęs Trumpo iššūkį, pradeda visapusišką prekybos karą su JAV.

— Autoritetingo Honkonge leidžiamo laikraščio „Asia Times“ nuomone, Pekinas nusprendė: geriau kurį laiką pakentėti ir perkurti ekonomiką bei užsienio prekybą atsiskyrimo sąlygomis, nei strategiškai prarasti vis daugiau ir daugiau ateityje. Taigi, Pekinas su kompromisais nesutiks.

— Taip, bet, kita vertus, man atrodo, kad Pekinas davė pakankamai aiškų signalą, jog priimtas esminis sprendimas: ne toleruoti, ne kentėti, o kovoti, atsakant į bet kokį Jungtinių Valstijų eskalavimą. Atsakymas yra adekvatus ir simetriškas. Toks principinis sprendimas buvo priimtas.

— Kiek skaudus šis smūgis asmeniškai Xi Jinpingui?

— Asmeniškai Xi tai visiškai nėra skausmingas smūgis. Priešingai. Kinija dabar aktyviai rengia informacinę kampaniją, skirtą Kinijos vidaus auditorijai. Bendros grėsmės, prekybos agresijos, akivaizdoje visuomenė vis labiau vienijasi aplink stiprų lyderį, kuris veda šalį didžiojo kinų tautos atgimimo link. Būtent toks naratyvas yra kuriamas.

Beje, šiuo požiūriu D．Trumpo šūkis „Padaryti Ameriką vėl didžią“ („Make America Great Again“) ir kinų ideologemos apie didįjį kinų tautos atgimimą yra labai panašūs. Visa tai paprastai laikoma bandymu sukurti tam tikrą nacionalinę idėją, kuri sutelktų aplink nacionalinį lyderį.

Taigi, priešingai, dabartinė situacija gali tik sustiprinti Xi Jinpingo pozicijas.

— O kiek skaudus yra JAV muitų smūgis Kinijos ekonomikai?

— Taip, žinoma, smūgis yra ganėtinai skaudus ir jautrus. Kinijos ekonomika labai priklauso nuo eksporto, ir ši priklausomybė nemažėja. Be to, yra vidaus problemų, kurių nepavyksta išspręsti. Pirmiausia tai palyginti nedidelė vidaus paklausa, kuri vystosi itin vangiai ir negali kompensuoti net dalies mažėjančio eksporto. Yra ir kitų su krize susijusių problemų: nekilnojamojo turto rinkos sąstingis, senėjanti visuomenė, ekonominis disbalansas ir kt. Ir, žinoma, prekybos karas su Jungtinėmis Valstijomis darys didelį spaudimą Kinijos ekonomikos augimui.

Kita vertus, Kinijos atsakomosios priemonės taip pat labai skausmingos amerikiečiams. Juk Jungtinės Valstijos priklauso nuo savo produktų eksporto į Kinijos rinką, taip pat nuo retųjų žemių metalų, kurių perdirbimo srityje Kinijos padėtis beveik monopolinė, importo. Negalima sakyti, kad visi retųjų žemių metalai ir elementai išgaunami tik Kinijoje, tačiau 90％ jų perdirbimo vyksta šioje šalyje.

Taigi, žinoma, prekybos karo smūgis Jungtinėms Valstijoms yra gana rimtas.

— O ką reiškia šviežias Pekino pažadas viso to sukeltas krizines aplinkybes paversti naujomis vystymosi galimybėmis?

— Man atrodo, kad netikėtas veiksnys Pekinui buvo tai, kad D．Trumpas prekybos karą išplėtė ne tik į Kiniją, bet ir į daugelį kitų šalių, įskaitant tradicines Amerikos sąjungininkes.

O tai atveria Kinijai neblogų galimybių langus. Juk dar visai neseniai Japonijos, Pietų Korėjos ir Kinijos koks nors bendadarbiavimas prekybos klausimais, bendras pasipriešinimas Jungtinių Valstijų prekybos agresijai, buvo neįmanomas. Dabar Pekinas, Tokijas ir Seulas bando kaip nors koordinuoti savo veiksmus šioje srityje.

Kinijos ekonomika vis dar turi rimtą atsparumo rezervą

Ateityje galima tikėtis, kad tam tikras nuo Amerikos prekybos karo nukentėjusių šalių ratas susivienys ir parengs tam tikras priemones savo padėčiai palengvinti ir neigiamoms Amerikos prekybos tarifų pasekmėms sumažinti.

Atitinkamai tai atveria galimybę Kinijai jei ne visiškai, tai bent iš dalies kompensuoti prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis žalą.

Apskritai prekybos karo pasekmės Pekinui labai priklauso nuo to, kaip ir kokiu greičiu šis prekybos karas vystysis. Kol kas, sprendžiant iš dabartinės padėties, Kinijos ekonomika tikrai turi rimtą atsparumo rezervą.

Taip, tiesa, yra objektyvių vidaus problemų, tačiau, kita vertus, Kinijos ekonomika yra antra pagal dydį pasaulio ekonomika, o Kinija vis dar turi daugybę vidaus skatinimo galimybių, taigi saugumo rezervas vis dar didelis.

— Kitaip tariant, katastrofiškų pasekmių Kinijai dabar nebus?

— Taip, dabar jų nebus. Kita problema yra ta, kad nežinome, kokiu greičiu D．Trumpas yra pasirengęs eskaluoti prekybos karą, didinti statymus.

— Greitis yra beprotiškas, nes D．Trumpas pažadėjo padidinti tarifus Kinijos prekėms dar 50％, jei Pekinas nesumažins atsakomųjų tarifų.

— Taip, bet pamatysime, kas galiausiai nutiks. Bet kokiu atveju, nuo to, kokiu tempu prekybos karas iš tikrųjų aštrės, priklausys ir tai, kiek laiko Kinija galės priešintis be santykinai jokių arba su minimaliomis pasekmėmis.

— Technologinė konkurencija yra pagrindinė JAV ir Kinijos geopolitinės konfrontacijos sudedamoji dalis. Ar čia įmanomi kokie nors kompromisai? Ar gali kas nors kam nors nusileisti? Ir ar iš principo jų gali būti?

— Tai esminė strateginė konfrontacija, panaši į Šaltąjį karą tarp SSRS ir JAV．Kas pralaimės technologines lenktynes, tas nusileis. Bet vėlgi, baigtis labai priklauso nuo daugybės veiksnių, todėl ją sunku nuspėti. Aš asmeniškai šiuo metu nematau pagrindo kompromisui šioje srityje.

— Kinijos vanagai besiklostančioje geopolitinėje situacijoje, esant Kinijos ir JAV priešpriešai, griežtai laikosi Xi Jinpingo politinių gairių?

— Sunku pasakyti, kokiomis politinėmis gairėmis vadovaujasi Xi Jinpingas asmeniškai. Matome visiškai skirtingus balsus, taip pat tokių ekspertų, kaip, pavyzdžiui, Feng Yujun, insinuacijas dėl, pavyzdžiui, Rusijos. Ir tai, kad Pekinas šių balsų neblokuoja, rodo, kad tai daroma bent jau su tam tikru tyliu Pekino pritarimu.

Tą patį kinų vanagai kalba ir apie Jungtines Valstijas. Viena vertus, tokie balsai turi būti; jie veikia kaip išleidimo vožtuvas, kaip priemonė nuleisti garą, kita vertus, padeda laiku pastebėti tam tikras socialines tendencijas, visuomenės nuotaikas.

Todėl čia, žinoma, labiausiai tikėtina, kad visa tai daroma su Xi Jinpingo žinia, o kiek tai atitinka jo asmeninę nuomonę ir asmenines nuostatas, taip pat didelis klausimas. Tačiau greičiausiai Pekinas labai nenoriai kariauja prekybos karus.

Negana to, Pekinas nesuinteresuotas keisti dabartinę pasaulio tvarką, nes daugeliu atžvilgių Kinija yra pagrindinė jos naudotoja, dabartinės prekybos ir daugiašalės sistemos, įskaitant PPO, naudos gavėja. Juk spartus Kinijos ekonomikos augimas prasidėjo iškart po jos įstojimo į PPO 2001 m., ir būtent tada Kinija pradėjo ypač aktyviai užkariauti pasaulio rinkas. Todėl svarbu suprasti, kad Kinija iš pradžių nėra suinteresuota paradigmos pakeitimu, tačiau, kita vertus, Pekinas puikiai supranta, kad silpnus muša.

Todėl Kinija stengsis ne tik sulaikyti smūgį ir nepralaimėti, bet, priešingai, likti mūšio lauke ir duoti tam tikrus simetriškus atsakymus.

— Pekinas šiandien pareiškė, kad „kovos iki galo“. Ką tai reiškia praktiškai?

— Kad Pekinas į bet kokį JAV eskalavimą atsakys griežtai simetrišku atsaku. Pekinas turi tam tikrą saugumo rezervą ilgai kovai. Ir tikisi, kad dėl Amerikos rinkimų ciklų laikas yra Kinijos pusėje.

— Kokią prognozuojate Taivano padėties raidą aštrėjančio prekybos karo kontekste?

— Ji priklauso nuo išorės veiksnių – kokios retorikos laikysis dabartinė Taivano valdžia ir JAV, taip pat nuo vidinės padėties Kinijos kariuomenėje. Pastaraisiais metais vykę valymai aukščiausiuose karinės vadovybės sluoksniuose leidžia manyti, kad vyksta rimtas pasirengimas ir šalies gynybinių pajėgumų stiprinimas. Akivaizdu, kad Pekinas ruošia savo kariuomenę kariniams veiksmams, nors lieka klausimas, ar jie bus gynybiniai, ar puolamieji. Bet kuriuo atveju, esant dabartinėms korupcijos ir finansinėms problemoms, vargu ar Pekinas galėtų daryti išvadą, kad šiuo metu yra visiškai pasirengęs kariniams veiksmams. Nebent įvyktų kokia nors stipri provokacija.