„07:01. Smogė dviguba jėga. Viskas žlugo“

Ketvirtadienį akcijų rinkos šovė į viršų, kai po Donaldo Trumpo sprendimo sustabdyti tarifų taikymą JAV partneriams nuvilnijo palengvėjimo banga – net Kinijos investuotojai numojo ranka į tai, kad muitai Pekinui buvo pakelti iki 125 procentų.

Visuotinis augimas sekė po puikios prekybos sesijos Volstrite – JAV prezidentui sutikus 90 dienų atidėti praėjusią savaitę paskelbtus muitus, sukėlusius suirutę prekybos salėse ir pakursčiusius pasaulinės recesijos baimes.

D. Trumpas sakė, kad paliks galioti bazinį 10 proc. muitą kelioms dešimtims šalių, tačiau dar labiau paaštrino prekybos karą su pagrindine varžove Kinija, smogdamas jai dviguba jėga po to, kai ši atsilygino savais tarifais.

Ketvirtadienį 07.01 val. Lietuvos laiku įsigaliojo Kinijos atsakomieji 84 proc. tarifai. Vėliau Kinija pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „eina prieš visą pasaulį“ ir paragino Vašingtoną „ieškoti kompromiso“.

D. Trumpas priėmė sprendimą tarifus atidėti, nes investuotojai, anot jo, „pradėjo blaškytis“ – rinkos žlugo, o JAV iždo obligacijos, laikomos saugiausia priebėga krizės metu, ėmė rodyti griūties ženklus. Dėl to žmonės „pradėjo nervintis ir mažumėlę išsigando“, pridūrė jis.

Papildomi tarifai Pekinui, pasak D. Trumpo, pagrįsti „pagarbos stygiumi, kurį Kinija pademonstravo pasaulio rinkoms“. Jis neigė atsisakantis muitų politikos ir žurnalistams paaiškino, kad „reikia būti lanksčiam“.

„Tai įeis į Amerikos istoriją kaip visų laikų svarbiausia derybų diena, – sakė pagrindinis prekybos patarėjas Peteris Navarro. – Artimiausias 90 dienų esame puikioje pozicijoje, iš viso 75 šalys bandys su mumis derėtis ir neabejotinai turės nuleisti savus netarifinius prekybos barjerus.“

Netikėtas D. Trumpo pranešimas socialiniame tinkle „Truth Social“ paskatino pirkimo karštinę – Azijos ir Europos investuotojai puolė pirkti stipriai atpigusias akcijas.

„Azijos rinkos perjungė režimą nuo baimės prie euforijos, vos tik D. Trumpas metė 90 dienų gelbėjimosi ratą, sustabdydamas abipusių muitų laviną“, – sakė Stephenas Innesas iš „SPI Asset Management“.

„Ką tik stebėjome vieną įspūdingiausių atsigavimų istorijoje – ir dabar tikimės, kad Azijos investuotojai, kaip ir jų kolegos Šiaurės Amerikoje, pasinaudos proga ir suskubs pirkti „nervingas“ akcijas.“

Tokijo „Nikkei“ indeksas pašoko daugiau nei 9 proc., o Taipėjus užfiksavo net 9,3 proc. šuolį – didžiausią savo istorijoje. Tai įvyko po pirmadieninio 9,7 proc. nuosmukio – vėlgi didžiausio iki šiol.

„Nuo baimės prie euforijos“

Honkongas pakilo daugiau nei dviem procentais – tai trečia augimo diena po to, kai pirmadienį rinka smuko daugiau nei 13 proc., pasiekusi blogiausią rodiklį nuo 1997-ųjų Azijos finansų krizės. Šanchajaus birža taip pat fiksavo daugiau nei vieno procento augimą.

Abi rinkos gavo postūmį iš investuotojų lūkesčių, kad Kinija netrukus paskelbs naujas ekonomikos skatinimo priemones.

Seulas, Singapūras, Džakarta, Sidnėjus, Saigonas ir Bankokas pakilo 4- 6,6 proc. Manila ir Velingtonas taip pat įsitvirtino teigiamoje teritorijoje.

Prekybos pradžioje Paryžius ir Frankfurtas šoktelėjo daugiau nei šešiais procentais, Londonas – daugiau nei keturiais.

Ypač stipriais rezultatais išsiskyrė technologijų sektorius: „Sony“, „Sharp“, „Panasonic“ ir „SoftBank“ fiksavo dviženklį augimą. Stipraus susidomėjimo sulaukė avialinijos, automobilių gamintojai ir kazino.

Auksas pašoko beveik trimis procentais iki maždaug 3 120 dolerių – vos 50 dolerių mažiau nei praėjusį mėnesį pasiektas rekordas. Tai lėmė nusilpęs doleris ir neapibrėžtumas, paskatinę investuotojus ieškoti saugesnio turto.

„Kas bus dabar? Jei JAV laikysis griežtos pozicijos (derybose), rinka jausis nusivylusi. Jei paaiškės, kad dialogas galimas, tuomet gali atsirasti erdvės (augimui)“, – teigė Chihiro Ota iš „SMBC Nikko Securities“.

JAV iždo obligacijų pajamingumas taip pat sumažėjo po sėkmingo 38 mlrd. dolerių vertės aukciono, pranešė „Briefing.com“. Tai sumažino spaudimą obligacijų rinkai, kuri anksčiau atrodė prarandanti investuotojų pasitikėjimą Jungtinėmis Valstijomis.

Tačiau stebėtojai įspėja, kad Kinijos ir JAV konfliktas gali žymėti dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų atsiskyrimą.

„Prekybos karo tarp JAV ir Kinijos eskalacija leidžia manyti, kad visiškas prekybos sistemų atskyrimas tampa vis labiau tikėtinas, – sakė Mali Chivakul, besivystančių rinkų ekonomistė iš „J. Safra Sarasin“. – Net jei vėliau ir matysime įtampos mažėjimą, atsiskyrimas gali būti neišvengiamas.“

D. Trumpo prekybos karas kelia galvos skausmą ir JAV Federalinei rezervų sistemai, kuri svarsto, ar verčiau sumažinti palūkanų normas ir apsaugoti ekonomiką, ar išlaikyti jas stabilias, apsisaugant nuo infliacijos, kurią, daugelio teigimu, paskatins muitai.

Iš trečiadienį paskelbtų kovo mėnesio posėdžio protokolų matyti, kad FED nariai jaučiasi galintys „susidurti su nelengvais kompromisais, jei infliacija pasirodys atkakli, o augimo ir užimtumo perspektyvos silpnės“.

Naftos kainos nukrito po daugiau nei keturių procentų šuolio trečiadienį, tačiau toliau jaučia spaudimą dėl susirūpinimo pasauline ekonomika ir jos įtaka paklausai.