„Tikroji istorijos pabaiga. Tai keičia pasaulį daug giliau nei Sovietų Sąjungos žlugimas“

Prieš 36 metus amerikiečių profesorius Francis Fukuyama parašė straipsnį „Istorijos pabaiga?“, kuris vėliau virto knyga. Šį tekstą galima laikyti viena nesėkmingiausių prognozių pasaulio politikos moksle. Amerikiečių mąstytojas pasaulio istorijos pabaiga laikė komunizmo žlugimą jo konfrontacijoje su demokratiniu pasauliu ir nusprendė, kad jei net Sovietų Sąjunga pripažino liberaliąją demokratiją kaip civilizacijos raidos viršūnę, tai apie kokius ateities konfliktus negali būti nė kalbos, rašo ukrainiečių žurnalistas Vitalijus Portnikovas leidinyje „Zbruch“.

Tačiau šiandien atrodo, kad susiduriame su tikrąja istorijos pabaiga. Liberaliosios demokratijos istorijos pabaiga, rašo V. Portnikovas. Tai, kas vyksta Jungtinėse Amerikos Valstijose, keičia pasaulį daug giliau nei Sovietų Sąjungos žlugimas.

Iš Sovietų Sąjungos niekas nesitikėjo nieko išskirtinio. Tai buvo autoritarinė valstybė, kurios ekonomika buvo menka, o gyventojai neturtingi, atkirsti nuo šiuolaikinės civilizacijos pasiekimų.

Visai kitokia padėtis buvo su Jungtinėmis Valstijomis. Dar prieš pasaulinius karus Senajame pasaulyje jos buvo suvokiamos kaip svajonių šalis – prieglobstis tiems, kurie negalėjo rasti savo vietos Europoje ar Azijoje. Amerikietiška svajonė nebuvo tik žodžiai, tai buvo tikrovė. Tai buvo dangoraižiai, mokslo laimėjimai, nauja kultūra ir laisvi piliečiai.

Po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Valstijos tapo ne tik svajonių šalimi, bet ir demokratijos simboliu. Šalimi, kuri įtikino kitus, kad liberalioji demokratija, tolerancija ir žmogaus teisės yra kelias į valstybių, tautų ir atskirų žmonių gerovę. Ir amerikiečiai tai darė taip uoliai ir noriai dalyvaudami kitų visuomenių pokyčiuose, kad jais buvo nuoširdžiai tikima.

Todėl dar didesnis sukrėtimas buvo, kai paaiškėjo, kad naujasis JAV prezidentas ir jo artimiausia aplinka pasirengę atsisakyti šio vaidmens.

Jungtinės Valstijos buvo mūsų tikrasis etalonas. Liberaliosios demokratijos vėliavnešys. Valstybė, į kurią visi žvelgė. Ir kuri pati save paskyrė šiam vaidmeniui. Ji eikvojo energiją, išteklius ir savo piliečių gyvybes, kad išliktų mūsų vilties simboliu. O dabar ji sako, kad ji nėra vėliavnešė ir kad mes visi ją apiplėšėme, kai ji išdidžiai nešė savo vėliavą. Vėliavą, kurią manėme, kad turime bendrą, nusivylimo neslepia V. Portnikovas.

„Mes niekada negyvenome pasaulyje, kuriame Jungtinės Valstijos nebūtų liberalios demokratijos etalonas. Buvome tikri, kad laisvė, demokratija ir kiekvieno žmogaus teisės turi tvirtą gynėją. O dabar šis gynėjas iš tikrųjų neigia mus ir save. Ir nemalonu gyventi tokiame pasaulyje“, – užbaigia žurnalistas.