Tokio nuosmukio dar nebuvo: Rusija rodo pirmuosius žlugimo požymius, tačiau blogiausia dar tik laukia

Nepaisant Kremliaus pareiškimų, bandančių nuraminti visuomenę dėl tariamo ekonomikos atsparumo ir sankcijų poveikio neutralizavimo, realusis sektorius susiduria su rimtais iššūkiais. Apie tai praneša ir nepriklausomas Rusijos naujienų portalas „The Moscow Times“.

Verslo aktyvumo rodikliai gamybos sektoriuje signalizuoja apie gilėjančias problemas. Kovo mėnesį šis rodiklis smuko iki žemiausio lygio per beveik trejus metus. „S&P Global“ vadovų apklausos rezultatai rodo, kad verslo atstovai nebetiki greitu augimu ir prognozuoja užsitęsusią krizę.

Nors Rusijos Centrinis bankas savo pareiškimuose teigia, kad šalies ekonomika yra „švelniai nusistovėjusi“, realybė atrodo kur kas niūresnė. Kovo mėnesio gamybos verslo aktyvumo indeksas (PMI) nukrito iki 48,2 punkto, o tai yra reikšmingas kritimas žemiau 50 punktų ribos, skiriančios augimą nuo susitraukimo. Paskutinį kartą toks žemas rodiklis buvo užfiksuotas 2022 metų balandį, praėjus vos mėnesiui po plataus masto karinės agresijos prieš Ukrainą pradžios. Ši tendencija kelia ypač didelį nerimą atsižvelgiant į tai, kad būtent pramonė turėtų tapti „importą pakeičiančios“ ir „savarankiškos“ ekonomikos ramsčiu. Tačiau šiandien matome priešingą vaizdą – mažėjančią gamybą, prarastus užsakymus ir sumažėjusius pirkimus.

Šiandieninę situaciją apibūdina mažėjanti vidaus ir išorės paklausa bei perpildyti sandėliai. Nepaisant to, aukščiausi Rusijos valdžios pareigūnai, įskaitant diktatorių Vladimirą Putiną, ir toliau transliuoja naratyvą apie ekonominę sėkmę.

Civiliniuose ekonomikos sektoriuose stagnacija ėmė ryškėti dar 2023 metais. Šiuo metu net gynybos pramonėje, kuri iki šiol buvo viena pagrindinių ekonomikos varomųjų jėgų, pastebimi lėtėjimo požymiai.

Smulkusis ir vidutinis verslas krizės padarinius pajuto dar anksčiau. Remiantis RSBI indeksu, smulkiojo verslo pardavimai smuko iki žemiausio lygio per pastaruosius dvejus metus. Tai rodo, kad paklausa mažėja ne tik pramonės sektoriuje, bet ir tarp vartotojų, kurie yra priversti taupyti net būtiniausioms prekėms ir paslaugoms.

Nepaisant prastėjančių gamybos statistikos duomenų, verslo lūkesčiai paradoksaliai auga. Tai gali sudaryti pavojingą iliuziją, kad ekonominė padėtis artimiausiu metu stabilizuosis. Tačiau esminės krizės priežastys lieka nepaliestos: bazinė palūkanų norma išlieka aukšta – 21 %, pinigai yra brangūs, paklausa toliau mažėja, o vyriausybės skiriamos lėšos neturi sisteminio poveikio. Be to, tarptautinės sankcijos nemažėja, o logistikos grandinės išlieka pažeidžiamos.

Nepaisant akivaizdžių ekonomikos žlugimo požymių, Rusijos Centrinis bankas ir toliau laikosi griežtos pinigų politikos, siekdamas pažaboti infliaciją ir ją sumažinti iki 4 %. Vis dėlto toks požiūris riboja įmonių galimybes investuoti, plėstis ir didinti darbuotojų atlyginimus. Aukštos palūkanų normos dar labiau pabrangina pinigus ir taip stabdo galimą ekonomikos augimą.

Susidariusi situacija yra paradoksali: išlaidos didėja, tačiau įmonės negali kelti kainų dėl mažos paklausos. Dėl to kenčia tiek gamintojai, tiek vartotojai. Net ir stiprėjantis rublio kursas negali apsaugoti nuo bendro ekonominio sąstingio.

Ekonomikos ekspertai perspėja, kad dabartiniai neigiami rodikliai gali būti dar ne dugnas, o tik įspėjimas apie galimą dar gilesnę krizę ateityje. Jų nuomone, Rusijos ekonomika artėja prie struktūrinio žlugimo etapo, kurį lydi sustojusios investicijos, mažėjanti gamyba ir stagnuojantis užimtumas. Šios tendencijos vyksta sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis, apimančiomis tarptautinę izoliaciją, dideles karines išlaidas ir griežtėjantį sankcijų spaudimą. Ekspertai prognozuoja, kad sunkiausi išbandymai Rusijos ekonomikos dar laukia ateityje.