Popiežiaus Pranciškaus mirtis. „Pranašystė skelbia apie pasaulio pabaigą“

Tai vadinamoji šventojo Malachijo, XII amžiaus airių arkivyskupo, kuris, pasak legendos, piligriminės kelionės į Romą metu gavo mistinį apreiškimą apie Bažnyčios ateitį, pranašystė.

Savo užrašuose jis tariamai numatė visų popiežių eiliškumą ir apie juos parašė 112 paslaptingų lotyniškų frazių, kurių kiekviena simboliškai apibūdina konkretų pontifiką, pradedant 1143 m.

Pranciškus, remiantis skaičiavimais, laikomas 112-uoju popiežiumi šventojo Malachijaus sąraše – taigi ir paskutiniu. Būtent jam valdant, anot pranašystės, pasaulis patirs paskutinius persekiojimus, Romos miesto sunaikinimą ir Teismo dieną.

„Paskutiniame Šventosios Romos bažnyčios persekiojime po Romos karaliaus Petro, miestas ant septynių kalvų bus sunaikintas, o baisusis Teisėjas teis žmones. Pabaiga“, – tai paskutinis šventojo įrašas „Pranašybių apie popiežius knygoje“.

Nors Pranciškus nebuvo pavadintas Petru, kai kurie tyrinėtojai atkreipia dėmesį į įdomias paraleles: jo pavardę Bergoglio galima išversti kaip „kalnas“ arba „uola“. Šis žodis yra susijęs su Petro vardu, kuris graikų kalboje reiškia „akmuo“. Be to, jo pontifikatas įvyko pasaulinių perversmų – pandemijų, karų, klimato nelaimių ir religinės įtampos – metu.

Šią pranašystę 1595 metais paviešino benediktinas Arnoldas Vionas, kuris teigė ją radęs Vatikano archyve. Nors Vatikanas niekada nepripažino šių įrašų autentiškais, susidomėjimas jais neišblėso – ypač kiekvieną kartą pasikeitus pontifikui.