„Kaip Roma, kaip Osmanų imperija, kaip SSRS... Sustabdyti neįmanoma.“ Kas ateina į Rusiją (Video)

Rusija yra dirbtinė valstybė, suklijuota iš svetimų žemių ir meluojanti apie savo „didingą praeitį“, o jos viduje gyvena dešimtys tautų, kurios neturi nei bendros ateities, nei priežasčių gyventi Maskvos valdžioje.

Kol Kremlius svajoja apie Ukrainos padalijimą, niekas nenori garsiai pasakyti akivaizdžių dalykų: pati Rusija nėra tikra valstybė, o kolonijinis konstruktas, sukurtas karų, užkariavimų ir apgaulės pagrindu. Teisininkai ir istorikai, analizuodami jos istoriją, rašo, kad Rusija yra dirbtinė valstybė. Teisiškai – klastotė. Politiškai – grėsmė. Ir kai šis konstruktas žlugs, pasaulis tik atsikvėps su palengvėjimu.

Rusija yra šalis, neturinti bendro „mes“

Šiuolaikinė Rusijos Federacija nėra vieninga tauta, o dešimčių etninių grupių, religijų, kalbų ir kultūrų kratinys, kurį sieja ne bendra istorija, o tik baimė, smurtas ir represijos. Niekas neklausė totorių, baškirų, čečėnų, jakutų, buriatų ar karelų, ar jie nori būti „didžiosios Rusijos“ dalimi. Jie paprasčiausiai buvo ten varomi jėga, kaip XIX a. imperijoje.

Neteisėta valstybė, paremta apgaule

1991 m. Rusija išstojo iš SSRS, pažeisdama visas sąjungos teisės aktuose numatytas teisines procedūras, be referendumų, be susitarimo dėl teritorijų statuso, be gyventojų nuomonės. Ji tiesiog pasiskelbė teisėta teisių perėmėja ir pradėjo rinkti „žemes“. Tačiau teisių perėmimas – tai ne deklaracijos, o teisinė procedūra. O Rusija jos nepraėjo, o tai reiškia, kad teisiniu požiūriu ji yra valstybė, turinti fiktyvią teisę į daugumą savo teritorijų.

Imperija ant molinių kojų

Suomija prisimena apie Kareliją. Mongolija prisimena Tyvą ir Buriatiją. Kazachstanas – apie šiaurines žemes ir Orenburgą. Ukraina – apie Belgorodo, Kubanės, Kursko ir Voronežo sritis. Šiaurės Kaukazas – tai regionas, išlaikomas tik jėga ir bauginimais. Volgos regionas, Uralas, Sibiras ir Tolimieji Rytai – tai teritorijos, kurios maitina centrą, bet yra skurdžios ir beteisės. Kaip ilgai tai gali tęstis?

Kaip gyvena imperija: Maskva turtėja – regionai miršta

Rusija yra šalis, kurioje visi turtai plaukia į sostinę. Nafta, dujos, anglis, metalai, retųjų žemių elementai išgaunami nacionalinėse respublikose ir atokiuose regionuose, bet neatneša jiems plėtros. Jakutijoje išgaunami deimantai, Baškirijoje – nafta, Komiuose – dujos, Buriatijoje – uranas, tačiau šių teritorijų vietiniai gyventojai skursta. Keliai nuniokoti, mokyklos uždaromos, ligoninės griūva. Viskas keliauja į Maskvą, politinę metropoliją, kuri gyvena kaip atskira valstybė ant svetimų kaulų. Centras tuštėja, o tiems, kurie iš tikrųjų maitina šią imperiją, lieka tik trupiniai.

Maskva baiminasi subyrėjimo ir ne be pagrindo

Rusijos propaganda meluoja, gąsdindama pasaulį „dezintegracijos siaubais“, neva nevaldomu žlugimu ir branduoline apokalipse. Tačiau SSRS žlugimo istorija rodo priešingai: būtent Maskva išprovokavo visus konfliktus – nuo Karabacho iki Donbaso. Be Maskvos nebus ir agresijos. Atvirkščiai, išlaisvinti regionai gaus šansą taikai, vystymuisi ir normaliam gyvenimui, kaip tai atsitiko su Baltijos šalimis, Gruzija ar net iš dalies su Kazachstanu.

Kai tai prasidės, bus neįmanoma sustabdyti

Rusija jau dabar gyvena ant geopolitinės bombos. Kiekvienas regionas, kiekviena tauta, kiekviena kultūra, spaudžiama po Maskvos batu, laukia tik vieno: akimirkos, kai centras susilpnės. Ir tada visa ši imperija subyrės kaip Roma, kaip Osmanų imperija, kaip SSRS, nes jokie „jungiamieji elementai“ nesujungs žmonių, kurie dešimtmečius buvo žeminami, apiplėšinėjami ir verčiami gyventi po svetimomis vėliavomis.

Finalas neišvengiamas, ir tai bus išsilaisvinimas

Kai Rusija subyrės, Jakutske, Kazanėje, Donecke ar Grozne niekas neverks, net pačioje „rusiškiausioje“ Rusijos dalyje – Novosibirske, Jekaterinburge ar Kaliningrade – visi atsikvėps lengviau. Tai nebus tragedija, tai bus gėdingo konstrukto, vadinamo „Rusijos Federacija“, – valstybės, kuri niekada nebuvo teisėta ar teisinga, – pabaiga.