„Turi suprasti kas ant kortos.“ Skelbiama apie naujų Ukrainos sienų pripažinimą (Video)

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte turėjo paraginti JAV vadovybę nustoti versti Ukrainą sudaryti taiką Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąlygomis, praneša „Financial Times“, remdamasis trimis informuotais pareigūnais.

Balandžio 24 d. M. Rutte Vašingtone susitiko su gynybos ministru P. Hegsethu, valstybės sekretoriumi Marco Rubio ir JAV nacionalinio saugumo patarėju Mike'u Waltzu.

Šaltinių teigimu, NATO generalinis sekretorius tikina, kad teisinis Ukrainos sienų pakeitimo pripažinimas, kurio siekia V. Putinas, keltų grėsmę visos Europos saugumui.

„Svarbiausia, kad amerikiečiai suprastų, kas pastatyta ant kortos“, – teigė vienas pareigūnas.

„Taigi, kalbant apie derybas, yra skirtumas tarp faktinio vienos valstybės pripažinimo, kad ji užgrobė kitos šalies dalis, ir teisinio fakto pripažinimo, kad ši tos šalies dalis arba visa ta šalis (...) Ukrainos atveju, dabar yra Rusijos dalis. Tai yra skirtinga “, – sakė M. Rutte.

Kiti Europos lyderiai taip pat bandys daryti įtaką JAV prezidento Donaldo Trumpo pozicijai, kuris didina spaudimą Ukrainai sudaryti taiką iki balandžio pabaigos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen „pasinaudos“ kiekviena proga pasikalbėti su D. Trumpu per popiežiaus Pranciškaus laidotuves balandžio 26 d., pranešė jos atstovė spaudai.

Europa baiminasi, kad Amerikos prezidento reikalavimas pripažinti Krymą Rusijos teritorija įvarys pleištą tarp NATO sąjungininkių ir suartins Vašingtoną su Maskva.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį pareiškė, kad D. Trumpo ir V. Putino pozicijos dėl pusiasalio, kurį Rusija užėmė ir aneksavo 2014 m., visiškai sutampa.

Balandžio 23 d. Trumpas išreiškė nepasitenkinimą Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kuris atsisakė aptarti Krymo statusą po to, kai Jungtinės Valstijos įtraukė šį punktą į savo taikos planą. Baltųjų rūmų vadovas pažymėjo, kad „kurstantys“ pareiškimai dėl pusiasalio nuosavybės „kenkia“ deryboms su Rusija.

„Esame labai arti susitarimo, ir žmogus, kuris „neturi kortų lošti“, pagaliau turi priimti sprendimą. <...> Jis gali gyventi taikoje arba kovoti dar trejus metus, kol praras visą šalį“, – pabrėžė D. Trumpas.

Vėliau tą pačią dieną jis vėl išreiškė nusivylimą V. Zelenskiu, sakydamas, kad „manė, jog su juo bus lengviau bendrauti“ nei su V. Putinu, bet taip nebuvo.

Komentuodamas situaciją, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad „Amerikos pyktis turėtų būti nukreiptas tik į vieną asmenį – Rusijos prezidentą“.

Balandžio 24 d. Rusijos armija vėl puolė Ukrainą, raketomis ir dronais atakuodama Kyjivą. Žuvo 10 žmonių. Tai buvo kruviniausias išpuolis nuo 2024 m. vasaros. Atsakydamas į tai, D. Trumpas paragino V. Putiną sustoti.