Liepė rusams pradėti ruoštis blogiausiam

„Reuters“ apklausti ekonomistai mano, kad Rusijos valdžia gali dar labiau padidinti mokesčius piliečiams ir įmonėms, kad kompensuotų biudžeto pajamų iš žaliavų sumažėjimą ir spartų Nacionalinio gerovės fondo išeikvojimą.

Rengdama 2025 m. biudžetą, vyriausybė tikėjosi, kad Rusijos „Ural“ nafta kainuos 69,7 USD už barelį. Tačiau Donaldo Trumpo prekybos karai ir OPEC+ sprendimas padidinti gamybą kovą sumažino kainą iki 59 USD, o balandį – iki mažiau nei 50 USD.

Dėl to biudžetas pirmąjį ketvirtį prarado 10% naftos ir dujų pajamų, o iki balandžio pabaigos nuosmukis galėjo paspartėti iki 22%.

Siekdama „nesuvalgyti“ Nacionalinio gerovės fondo likučių, Finansų ministerija paskelbė biudžeto taisyklės reformą: „ribinė kaina“, žemiau kurios valdžios institucijos „atrakina fondą“, gali sumažėti nuo dabartinių 60 iki 50 dolerių.

De facto tai reiškia biudžeto išlaidų sumažinimą 1,5–1,8 trilijono rublių, prognozuoja „Alfa Bank“ ir VTB.

Tačiau vyriausybei bus sunku sumažinti išlaidas, todėl kitais metais kyla mokesčių didinimo tikimybė, perspėja „Astra FM“ investicijų direktorius Dmitrijus Polevojus.

Pirma, reikės sumažinti civilinius straipsnius, antra, biudžeto įnašų kritimas sulėtins ekonomikos augimą, aiškina D. Polevojus.

Mokesčių didinimas tampa vis labiau tikėtinas, sutinka Sergejus Konyginas, vyriausiasis „Sinara Bank“ ekonomistas. Jis abejoja Finansų ministerijos pastangų mažinti išlaidas sėkme, nes pastaraisiais metais biudžeto apetitas tik augo: palyginti su 2022 m., federalinio iždo dydis išaugo 1,6 karto – iki 41,5 trilijono rublių (0,44 trln. eurų). Iš šios sumos vyriausybė šiais metais 30% skirs armijai ir ginklų pirkimui.

Siekdama užpildyti karinį biudžetą, kurio dalis antrus metus iš eilės muša rekordus nuo sovietmečio, 2022–2024 m. vyriausybė jau padidino naftos ir dujų gavybos mokestį, įvedė „perteklinio pelno mokestį“ ir valiutos kurso mokesčius didelėms įmonėms.

2025 m. prasidėjo didžiausia mokesčių reforma per kelis dešimtmečius: padidintas pajamų mokestis, įvesta diferencijuota gyventojų pajamų mokesčio skalė, padidinti muitai ir akcizai, įskaitant ir degalams.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiais metais į biudžetą tai atneš 3,6 trilijono rublių (38 mlrd. eurų), o per 6 metus – beveik 15 trilijonų rublių (160 mlrd. eurų).

Tačiau nepaisant to, biudžete gali prireikti tolesnių mokesčių sistemos koregavimų, trečiadienį vykusiame departamento posėdyje pareiškė finansų ministras Antonas Siluanovas. Šiuo metu kas ketvirtas vyriausybės pajamų rublis gaunamas iš žaliavų.

„Todėl keliame Finansų ministerijai užduotį, atsižvelgiant į pajamų nestabilumą ateityje, kurti mokesčių politiką ir administravimą atsižvelgiant į šių rizikų mažinimą“, – sakė jis.

Pinigų gavimo klausimas greičiausiai taps opiausias 2026–2027 m., kai ateis laikas mokėti už naujus „nacionalinius projektus“, su kuriais Vladimiras Putinas pradėjo penktąją kadenciją.

Jų finansavimas iš esmės buvo perkeltas į 2028–2030 metus, pažymi VEB vyriausiasis ekonomistas Andrejus Klepačas: „Turėsime ieškoti galimybių, <...> kitaip kils pavojus tiksliniams parametrams.“