Kaip priklausomybė nuo atsinaujinančios energijos panardino Vakarų Europą į tamsą. Ekspertas: Tai gali nutikti vis dažniau

Ispanijos energetikos sistemos inercijos stoka, kurią lėmė priklausomybė nuo atsinaujinančių energijos šaltinių (AEI), suvaidino pagrindinį vaidmenį nutrūkus elektros energijos tiekimui Iberijos pusiasalyje, interviu „Biznes Alert“ teigia Belgijos energetikos ekspertas ir Lježo universiteto profesorius Damienas Ernstas. Ir jis perspėja, kad elektros energijos tiekimo sutrikimai gali tapti dažnesni.

Žingsnis po žingsnio atkurdamas elektros energijos tiekimo nutraukimo procesą, Damienas Ernstas prisimena, kad iš pradžių dėl nežinomų priežasčių Ispanija prarado elektros energijos jungtį su Prancūzija. Gedimo metu Ispanija eksportavo elektrą per Pirėnus.

„Likę sinchroniniai generatoriai dėl sistemoje esančios perteklinės galios pradėjo sparčiai greitėti. Jie pasiekė ribinį greitį ir buvo automatiškai atjungti apsaugos nuo perkaitimo sistemų (vadinamųjų greičio viršijimo apsaugų) – dar nespėjus kitoms valdymo sistemoms atkurti energijos gamybos ir vartojimo pusiausvyros“, – aiškina belgų profesorius.

„Po šio įvykio Ispanijos energetikos sistemoje susidarė energijos perteklius. Šį perteklių iš pradžių absorbuoja sinchroniniai generatoriai (t. y. klasikinės turbinos elektrinėse, pvz., dujinėse ar branduolinėse – red.), kurie turi vadinamąją inerciją – gebėjimą stabilizuoti sistemos dažnį dėl savo masės ir inercijos“, – aiškina ekspertas, atkreipdamas dėmesį, kad Ispanijoje yra per mažai tokių generatorių, nes šalis labai priklauso nuo energijos gamybos iš atsinaujinančių šaltinių (AEI), kurie neturi savo inercijos ir panašiai nestabilizuoja sistemos.

„Sinchroniniai generatoriai veikia kaip visos elektros energijos sistemos laidininkas – jie palaiko tinkamą srovės dažnį ir įtampą. Kai šie generatoriai išjungiami, visa elektros energijos sistema nustoja veikti ir nutrūksta elektros energijos tiekimas“, – sako prof. D. Ernstas.

„Tai, kas įvyko, yra sudėtinga. Susiduriame su energetikos sistemose gerai žinomų reiškinių deriniu, kuris lėmė šią katastrofišką situaciją. Pagrindinį vaidmenį atliko Ispanijos energetikos sistemos inercijos stoka, kurią lėmė priklausomybė nuo atsinaujinančių energijos šaltinių“, – padarė išvadą D. Ernstas.

Kartu profesorius pabrėžia, kad tai dar ne viskas.

„Galbūt susiduriame su esminiais projektavimo trūkumais, o tai kelia nerimą, nes gali reikšti, kad tokie įvykiai kartosis vis dažniau“, – perspėja profesorius.

Gedimas įvyko pirmadienį apie 15 val. 12.30 val. Dėl elektros energijos tiekimo nutrūkimo buvo paralyžiuotas eismas, sustabdytas lėktuvų ir traukinių judėjimas, daugybė žmonių įstrigo liftuose ir metro vagonuose. Ligoninės dirbo ekstra režimu. Ispanijos gelbėjimo tarnybų duomenimis, išgelbėta apie 35 000 traukiniuose ir metro įstrigusių keleivių.

Ne tik Ispanija, bet ir Portugalija bei dalis Prancūzijos kovojo su didžiulėmis problemomis.

„Dar niekada nematėme visiško sistemos žlugimo“, – per televiziją sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

Jis teigė, kad Ispanijos elektros tinklas prarado 15 gigavatų, arba 60 procentų savo pajėgumų. nacionalinio poreikio vos per penkias sekundes.