„Pirmasis Trumpo demonas. Pasileido“

Indijos ir Pakistano dvišaliai santykiai pastarosiomis dienomis gerokai pablogėjo. Nemažai tarptautinių analitikų teigia, kad toks pablogėjimas nebuvo matytas nuo praėjusio amžiaus ir abi šalys yra ant konflikto slenksčio. Kai kurie neatmeta apokaliptinių scenarijų, susijusių su branduolinių ginklų panaudojimu.

Pirmiausia priminsiu, kad eskalacija prasidėjo po to, kai balandžio 22 d. Pahalgame, ginčijamo Kašmyro regiono Indijos dalyje, buvo įvykdytas teroristinis išpuolis, už kurį atsakomybę prisiėmė Pakistano grupuotė „Pasipriešinimo frontas“, rašo karo ekspertas Aleksandras Kovalenko. Teroristinio išpuolio metu žuvo 26 žmonės.

Naujasis Delis nedelsdamas apkaltino Islamabadą „tarpvalstybinio terorizmo“ rėmimu, nesivargindamas surinkti įrodymui reikalingų faktų, papildančių kaltinimus, ir ėmėsi idelių veiksmų, būtent, nutraukė susitarimą su Pakistanu dėl bendro Indo upės sistemos vandenų naudojimo, atšaukė pakistaniečiams išduotas vizas ir uždarė sieną su Pakistanu.

Islamabadas nutarė įšaldyti prekybinius santykius su Indija, uždaryti jos oro erdvę ir pateikti Indijos pusei ultimatumą, kad bet koks vandens išteklių apribojimas palei Indą bus laikomas „karo aktu“.

Pakistanas taip pat svarsto galimybę laikinai sustabdyti Šimlos ir Taškento deklaracijų laikymąsi. Ir jei Šimlos deklaracijoje kalbama apie kontrolės linijos atsisakymą, kas suteikia Islamabadui teisę vykdyti karinę operaciją ginčijamoje Indijos teritorijoje, tai Taškento deklaracijos sustabdymas leidžia Pakistanui vykdyti tiesiogines intervencijas į kaimyninės valstybės vidų.

Prieš kiek daugiau nei savaitę savo straipsnyje „Minval“ žurnalui „JAV pripažinimas Ukrainos teritorijų Rusijos teritorijomis arba apie D. Trumpo atidarytą Pandoros skrynią“ atkreipiau dėmesį, kad tarptautinės teisės ir Ukrainos teritorinio vientisumo nepaisymas, kurį demonstruoja Donaldo Trumpo administracija, gali provokuoti pasaulinį chaosą, kurį sukeltų vietiniai, teritoriniai konfliktai.

Savo paniekinančiu požiūriu į sienų suverenitetą ir nusistovėjusias sutartis bei susitarimus Donaldas Trumpas tiesiog katalizuoja neigiamus procesus, pagrįstus teritorinėmis pretenzijomis praktiškai visame pasaulyje.

Tarp regionų, kurie, atsižvelgiant į šią Baltųjų rūmų politiką, artimiausiu metu gali sprogti, paminėjau, be kita ko, Indiją ir Pakistaną. Ir, kaip sakoma, praėjo mažiau nei šeši mėnesiai.

Pažymėtina, kad teroristiniai išpuoliai ginčijamuose regionuose buvo dažnas reiškinys, tačiau priemonės, kurių Indija iki šiol ėmėsi prieš Pakistaną, nepateikdama įrodymų apie Islamabado paramą kruviną nusikaltimą įvykdžiusiems kovotojams, yra atvirai kalbant perdėtos. Be to, Indija bando daryti spaudimą skaudžiausiu ir jautriausiu klausimu – vandens ištekliais, ko šalys nenaudojo net per 1965, 1971 ir 1999 m. karinius konfliktus.

Žinoma, jei protingai išanalizuosime Indijos galimybes blokuoti Pakistaną vandens tiekimu, ji nepajėgi atimti visų vandens išteklių, nes tiesiog neturi pakankamai užtvankų ir rezervuarų. Indija tiesiog neturi pajėgumų visiškai užblokuoti visų Indo, Dželumo ir Čenabo upių vandenų, o liūdnai pagarsėjusios Bagliharos užtvankos pagrindinė funkcija yra energijos tiekimas.

Taigi, Indijos spaudimas vandens klausimu yra labiau pasirodymas nei reali grėsmė Pakistanui. 

Akivaizdu, kad Naujasis Delis tapo pirmuoju, kuris išbandė Donaldo Trumpo šiuolaikinės pasaulio tvarkos koncepcijos stiprumą. Stebina, kad pirmoji šalis, nusprendusi paleisti demoną iš D. Trumpo skrynios, buvo Indija, o ne kuri nors kita. 

Esu tikras, kad artimiausiu metu daugelis analitikų vertins Pakistano ir Indijos karinį potencialą, taps populiarios nuotraukos, kuriose lyginami šalių tankai ir artilerija, aviacija ir žmogiškieji ištekliai, tačiau karas Ukrainoje jau parodė, kad visi šie skaičiai skirti paprastam žmogui. Svarbiausia, kaip juos pritaikyti ir prisitaikyti priešo pranašumo sąlygomis viename ar kitame komponente.

Nors verta pripažinti, ypač elementarių matematinio palyginimo formų mėgėjams, kad Pakistano ir Indijos karinis potencialas turi santykinę pusiausvyrą, tačiau jei pasinersime į valstybių reljefo ir kraštovaizdžio ypatybes bei tarptautinę paramą, tai šis ekvivalentiškumo koeficientas tik pablogės, jei neatsižvelgsime į daugybę ypatybių.

Šiuolaikiniai karai nėra tai, ką žinome iš istorijos vadovėlių apie Antrąjį pasaulinį karą ir kitus praėjusio amžiaus karus. O jei analizuosime naujausius Pakistano ir Indijos susidūrimus, net pasienio zonoje, pranašumas akivaizdžiai nebuvo pastarosios pusėje. Tuo pačiu nepamirškime, kad Indija ir Kinija, Pakistano sąjungininkė, taip pat turi daug neišspręstų probleminių sričių, kurios, atsižvelgiant į Donaldo Trumpo paleistus demonus, gali sukelti rimtų problemų Naujajam Deliui, jei nebus noro spręsti jas diplomatinėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, Indijos ir Kinijos kariuomenių susidūrimai yra gana reguliarus reiškinys prie ginčijamos rytinės Ladako dalies sienos. Tačiau daug rimtesnė konfrontacija tarp dviejų šalių įvyko 2017 m. Doklame, kai daugelis analitikų taip pat prognozavo didelį kraujo praliejimą.

Iš viso to, kas išdėstyta pirmiau, galime padaryti tik vieną išvadą: Indija išbando trapios taikos tvirtumą. 

Gali būti, kad JAV viceprezidento J. D. Vance'o vizitas sustiprino Naujojo Delio pasitikėjimą savimi, o Donaldo Trumpo nepaisymas tarptautinės teisės dėl sienų suvereniteto reliatyvumo paskatino juos imtis aktyvesnių veiksmų esamoje situacijoje. Juk, sakykime taip, kaip yra, probleminiai regionai – tai ne tik kariuomenės koncentracija, pasirengusi reaguoti į bet kokias priešo grėsmes kariniu požiūriu, bet ir pagrindiniai specialiųjų tarnybų centrai, pasirengę užkirsti kelią teroristiniams išpuoliams ir kitoms hibridinėms grėsmėms. O Kašmyro regionas yra tiesiog Indijos žvalgybos, kontrsabotažo ir žvalgybos tarnybų koncentracija, ir jos nepastebėjo teroristinio išpuolio, rengiamo turistinėje zonoje, importuojant ginklus ir atliekant preliminarius pasiruošimus?

Ar tai kelių specialiųjų agentūrų nutylėjimas, pabrėžiantis jų profesinę nekompetenciją, ar sąmoningas grėsmės ignoravimas siekiant išbandyti naujosios pasaulio tvarkos tvirtumą?