„Trumpas nesitraukia iš derybų.“ Kai kas nutiko

Baltieji rūmai supranta derybų dėl karo Ukrainoje užbaigimo beprasmybę, tačiau atideda pasitraukimą iš jų, nes tiesiog nesupranta, kaip išeiti.

Tokią nuomonę „Facebook“ tinkle išreiškė politologas Vadymas Denysenko. 

Ekspertas savo nuomonę grindė 7 komponentais.

„Pirmiausia, turbūt reikia pradėti nuo D. Trumpo reitingų.

Jų kritimas negali nepaveikti Baltųjų rūmų. O paramos tarp Rusijos ir Ukrainos pusiausvyra akivaizdžiai nepatinka rinkėjams. Tai nereiškia, kad rytoj neįvyks kitas žingsnis, tačiau tai yra reikšminga sulaikanti priemonė.

Antra, deryboms vykstant, D. Trumpas daugeliu atžvilgių yra priverstas stabtelėti, nes formulė: „jei Rusija to nenori, įvesime sankcijas, o jei Ukraina to nenori, nustosime tiekti ginklus“ pasiekė aklavietę.

Kai kurie to nenori, bet sankcijos dar toli, o JAV atžvilgiu penkių dienų „incidentas“ be žvalgybos duomenų paveikė karo lobistų grupę, kuri labai neigiamai reagavo į tai, kad šalies artimiausi partneriai pradėjo galvoti apie amerikietiškų ginklų atsisakymą. Be to, neturime pamiršti, kad esame platesnio JAV, ES ir Ukrainos derybų proceso dalis.

Ir tai tiesiogiai „konfliktuoja“ su kai kurių derybininkų prorusiška linija Ukrainos klausimu“, – pažymėjo Vadymas Denysenko.

Jo nuomone, trečias įdomus aspektas yra tas, kad D. Trumpas akivaizdžiai nėra pasiruošęs staigiam posūkiui Rusijos atžvilgiu. Jam akivaizdžiai patinka idėja Ukrainos klausimą atidėti į antrą planą. Tačiau kol kas šį procesą stabdo sankcijos, kurių panaikinimas be taikos lems reitingus.

Ketvirta, tęsia ekspertas, kalbėdami apie sankcijas, turime prisiminti: V. Putinui 2025 metais sankcijų panaikinimas yra svarbesnis nei naujų įvedimas. O pagrindinis dialogo su D. Trumpu tikslas dabar yra išlaikyti dabartinę status quo. Sankcijų panaikinimas yra maksimali programa.

„Penkta, aš ne kartą sakiau ir rašiau, kad V. Putinas pasiryžęs puolimui. Vasaros puolimą palaikė artimiausias jo ratas, pirmiausia Čemezovas, Patruševas, Kirijenka, Kovalčiukas ir Ušakovas.“

Logiškai mąstant, V. Putinui būtų naudingiau susitarti su D. Trumpu ir dabar panaikinti sankcijas, bet šią vasarą jį akivaizdžiai apėmė mitinės aistros“, – sako V. Denysenko.

Šeštas punktas yra tas, kad V. Putino idėja apie dvišalį dialogą be išankstinių sąlygų yra spąstai. Juk pradėti tokias derybas reiškia atsisveikinti su Ukrainos, Rusijos, JAV ir ES formatu be jokių garantijų ir suteikti JAV galimybę nuo jo nusiplauti rankas.

Tokios derybos įmanomos tik po to, kai visos šalys susitaria dėl pagrindinių paliaubų principų. Ir labai svarbu, kad amerikiečiai nepradėtų propaguoti šios idėjos. Tai viena pagrindinių grėsmių.

Ir informacinė kampanija, skirta Amerikos auditorijai, pirmiausia turėtų būti sutelkta į šį klausimą. Septintas punktas – dabar atrodo, kad derybų tęsimas priklauso nuo to, ar Baltieji rūmai ras kokių nors nestandartinių žingsnių.

O jei negalės rasti, o tai labai tikėtina, D. Trumpas pradės atsitaukti, jei nepadarys klaidų.

„Pakartosiu tai, ką sakiau pastaraisiais mėnesiais. Mūsų pagrindinis tikslas derybose – ne ginčytis su Vašingtonu ir likti JAV ir ES  saugumo ir politiniame perimetre.

Lakmuso popierėlis, patvirtinantis, kad šis scenarijus yra fundamentalus, bus V. Putino atsakymas dėl 30 dienų paliaubų. Jei jis sutiks, tai reikš derybų vilkinimo taktikos tęsimą, nors atvers tam tikras jų galimybes“, – teigė ekspertas.