„Per 24 val.“ Skelbiama apie Ukrainos karo pabaigą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas savo paskyroje „Truth Social“ pareiškė, kad ketina bendradarbiauti su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, siekiant kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje.

„Ką tik turėjau labai gerą ir produktyvų telefono pokalbį su Turkijos prezidentu Recepu T. Erdoganu. Aptarėme keletą temų, įskaitant karą tarp Rusijos ir Ukrainos, Siriją, Gazos Ruožą ir daug daugiau. <…>

Laukiu bendradarbiavimo su prezidentu R. T. Erdoganu, kad būtų nutrauktas kvailas, bet mirtinas karas tarp Rusijos ir Ukrainos – dabar pat!“ – rašė D. Trumpas.

Jis taip pat prisiminė, kad per pirmąją prezidento kadenciją palaikė „puikius santykius“ su R. T. Erdoganu. Pasak D. Trumpo, Turkijos prezidentas pakvietė jį apsilankyti Turkijoje, o pats R. T. Erdoganas netrukus ketina apsilankyti Vašingtone.

Rinkimų kampanijos metu D. Trumpas ne kartą žadėjo nutraukti karinį konfliktą Ukrainoje per 24 valandas nuo grįžimo į Baltuosius rūmus.

Tačiau pradėjęs eiti pareigas jis pakoregavo savo lūkesčius, išreikšdamas viltį, kad iki balandžio pabaigos – per pirmąsias 100 jo naujosios prezidentavimo dienų – bus sudarytos visiškos paliaubos. Galiausiai ši idėja taip pat nebuvo įgyvendinta.

Kaip pranešė „Bloomberg“, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su derybų eiga, Maskvos ir Vašingtono dialogas pasiekė aklavietę. Agentūros šaltiniai teigia, kad Kremlius atsisakė eiti į kompromisus.

Jų teigimu, Rusijos pusė reikalauja konsoliduoti keturių Ukrainos regionų – Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sričių – kontrolę savo administracinėse ribose, nors nė viena iš jų nėra visiškai kontroliuojama Rusijos.

Be to, Maskva siekia radikaliai sumažinti Ukrainos armiją, o tai nepriimtina Vašingtonui.

Atsižvelgdamas į šias nesėkmes, Vašingtonas didina spaudimą Maskvai. Gegužės pradžioje respublikonų senatorius Lindsey Grahamas pareiškė, kad JAV Senatas yra pasirengęs paremti „griaunamų“ sankcijų įvedimą, jei Rusija atsisakys nutraukti karinius veiksmus.

Pasak jo, atitinkamas įstatymo projektas numato ne tik sankcijų spaudimo Rusijos Federacijai išplėtimą, bet ir 500 procentų importo muitų įvedimą šalims, kurios toliau perka naftą, dujas ir uraną iš Rusijos.

„Reuters“, remdamasi šaltiniais Baltuosiuose rūmuose, praneša, kad D. Trumpo administracija parengė naują ekonominių priemonių paketą: apribojimai gali paveikti Rusijos energetikos milžinę „Gazprom“, taip pat nemažai didelių žaliavų ir bankininkystės sektorių bendrovių.

Be to, gegužės 5 d. tapo žinoma, kad Jungtinės Valstijos ruošia Ukrainai naują „Patriot“ priešlėktuvinių raketų sistemų partiją.