„Priversti parduoti 800 000 000 000.“ Rusija skelbia krachą

Pigi nafta ir stiprus rublis, dėl kurių teko peržiūrėti 2025 m. biudžeto parametrus ir patrigubinti numatomą deficitą, privers valdžios institucijas šiais metais išleisti dar mažiausiai 800 milijardų rublių iš rezervų, kad užtaisytų spragą, praneša „Reuters“, remdamasi Finansų ministerijos biudžeto sąmata.

Gegužės švenčių išvakarėse Finansų ministerija pranešė, kad vyriausybė, remdamasi nauja Ekonomikos plėtros ministerijos makroekonomine prognoze, patvirtino šių metų biudžeto pakeitimus, kurie numato beveik ketvirtadaliu sumažinti planuotas prognozuojamas pajamas iš energetinių išteklių pardavimo – 2,6 trilijono rublių iki 8,32 trilijono rublių (91 mlrd. eurų).

Dėl šios priežasties, pasak Finansų ministerijos, 2025 m. biudžeto deficitas išaugs iki 3,79 trilijono rublių (40 mlrd. eurų) arba 1,7% BVP ir pasieks praėjusių metų lygį, palyginti su įstatyme numatytais 1,17 trilijono rublių arba 0,5% BVP.

Iš pradžių ministerija planavo surinkti 10,94 trilijono rublių (120 mlrd. eurų) pajamų iš naftos ir dujų.

Iš jų 1,8 trilijono rublių turėjo būti skirta Nacionalinio gerovės fondo (NGF) papildymui, kurio likvidžioji dalis per trejus „specialiosios operacijos“ Ukrainoje metus neteko dviejų trečdalių, arba 76 milijardų dolerių.

Tačiau naujas naftos ir dujų pajamų įvertinimas net nesiekia biudžete nustatyto ir išlaidoms skirto bazinio lygio – 9,1 trilijono rublių.

Taigi, vietoj planuoto Nacionalinio gerovės fondo papildymo 1,8 trilijono rublių dėl papildomų pajamų iš naftos ir dujų, valdžia turės kompensuoti trūkstamas 806 milijardų rublių (8,8 mlrd. eurų) bazines pajamas parduodama valiutą iš Nacionalinio gerovės fondo.

Jei naftos kaina pasirodys esanti mažesnė nei atnaujinta bazinė prognozė, NGF išlaidos gali būti dar didesnės.

Pagal konservatyvų Ekonominės plėtros ministerijos makroekonominės prognozės scenarijų, kuriame atsižvelgiama į galimą tarptautinių prekybos karų eskalaciją, reikšmingesnį pasaulinės ekonomikos sulėtėjimą ir sankcijų Rusijos Federacijai režimo sugriežtinimą, vidutinė Rusijos „Ural“ naftos kaina 2025 m. gali nukristi iki 48,8 JAV dolerių už barelį, palyginti su 56 JAV doleriais už barelį pagal bazinį scenarijų, o per ateinančius trejus metus nukristi iki 43 JAV dolerių už barelį.

Pasak Ūkio ministerijos, vidutinė „Ural“ naftos kaina, nustatyta mokesčių tikslais, balandžio mėnesį buvo 54,76 JAV dolerio už barelį, palyginti su 58,99 JAV dolerio kovo mėnesį.

Kovo mėnesį sumažėjus pajamoms iš naftos ir dujų, Finansų ministerija praėjusį mėnesį pirmą kartą per metus jau pradėjo pardavinėti valiutą ir auksą iš Nacionalinio gerovės fondo už 35,9 mlrd. rublių (400 mln. eurų).

Iki balandžio pradžios Nacionalinio gerovės fondo likvidus turtas siekė 3,27 trilijono rublių, tai yra 39,1 milijardo dolerių arba 1,5% BVP.

Balandžio pabaigoje Rusijos finansų ministras Antonas Siluanovas pasiūlė pakoreguoti biudžeto taisyklę, ribojančią iždo išlaidas ir didinančią rezervus, kurie nukrito iki daugiamečių žemumų, atkreipdamas dėmesį, kad dabartinė versija su 60 JAV dolerių už barelį ribine kaina neatitinka laikmečio iššūkių.

Ekonomistai vis dar skeptiškai vertina Finansų ministerijos norą išleisti mažiau naftos dolerių ir sutaupyti daugiau, atkreipdami dėmesį, kad tai gali susidurti su kliūtimi – dabartiniais valdžios prioritetais, susijusiais su karinių operacijų Ukrainoje finansavimu, ir kelti grėsmę dar vienam mokesčių padidinimui bei civilinių išlaidų mažinimui.