„Išnešė neštuvais.“ Kas vadovaus šaliai

Pastaruoju metu Aleksandras Lukašenka demonstratyviai izoliuojamas nuo kamerų ir visuomenės. Jis rodomas tik iš tolo, vengiama stambaus plano, o posėdžiuose jis sodinamas toliau, prie absurdiškai ilgų stalų. Šiandien Lukašenka šokiravo visus savo suglebusia išvaizda Sankt Peterburge. Vis dažniau girdimi gandai apie jo prastėjančią sveikatą ir didėjantį nepilnavertiškumą.

Ar Lukašenka seka sovietų generalinių sekretorių pėdomis, paskutinius savo mėnesius leisdamas šešėlyje? „Charter97.org“ apie tai kalbėjosi su politikos apžvalgininku Dmitrijumi Bolkuncu :

– Akivaizdu, kad žmogaus amžius yra ribotas. Tiksliau sakant, buvimo Žemėje laikotarpį riboja tam tikri parametrai – gamta, medicininė pagalba, kitos galimybės. Todėl Lukašenka nebus išimtis. Galbūt jis mano, kad valdys amžinai, bet taip nenutiks. Sovietų Sąjungos generaliniai sekretoriai irgi taip manė: Brežnevas galvojo ir galvojo – ir galiausiai mirė. Mirė ir kiti. Mirė Stalinas. Visi mirė. Ir Lukašenka nebus išimtis.

Žinoma, geriausias variantas jam – mirti valdžioje. Vieną hipotezę girdėjau prieš kelis mėnesius: kodėl jis apgavo Putiną ir dalyvavo 2025 m. sausio mėn. rinkimuose. Neva jis įkalbėjo Putiną pasilikti dar vienai kadencijai, kad pats galėtų mirti valdžioje. Tikriausiai jis to ir norėjo. Nežinau, ar tai tiesa, ar ne, bet tokia versija buvo girdėta.

Turbūt neatsitiktinai jis dabar rodomas ne itin geroje šviesoje. Matyt, yra priežasčių slėpti jo būklę. Nors, turėčiau pastebėti: per pastaruosius pusantrų metų jo išvaizda šiek tiek pagerėjo – jis ne toks, kaip 2023 m., kai vos galėjo pajudėti. Tada jį netgi išnešė neštuvais ir atsiuntė specialų automobilį. Manau, kad gydytojai jį aktyviai stebi, kemša tabletes. Bet ne tame esmė. Svarbus kitas dalykas: jau seniai – tiek Rusijoje, tiek Vakarų analitiniuose centruose, įskaitant Jungtines Valstijas, tiek Kinijoje kaip rytinėje vektoriaus pusėje – diskutuojama ne apie tai, kada Lukašenka pasitrauks (po mėnesio, metų, penkerių metų), o apie tai, kas bus įpėdiniu po jo mirties.

Pagrindinis klausimas – kas nutiks po to, kai Lukašenka paliks šį pasaulį. Kaip vystysis Baltarusija, kas vadovaus šaliai, kokie procesai prasidės? Dabartinis momentas yra savotiška pauzė. Visi tik ir laukia įvykio, kuris gali lemti pokyčius. Maždaug taip pat buvo ir sovietmečiu, ir kitose Maskvos įtakos paveiktose šalyse – Bulgarijoje, Rumunijoje, Lenkijoje.

– Ar yra kokių nors Lukašenkos fizinio ar pažintinio nuosmukio požymių? Kiek jie rimti ir ar jie galėtų paveikti režimo funkcionavimą?

– Būryje turėtų būti vienas vadas, vienas alfa. O jei alfa elgiasi silpnai – ar tai būtų vilkas, ar liūtas – jie nuo jo nusisuka, ignoruoja. Lukašenka turėtų rodyti gaujos alfa požymius, būti „mačo“, bet jam to padaryti nepavyksta. O mačo turėtų pamaitinti visus aplinkinius. Maisto reikia gauti. Jis duodamas tik stipriesiems. Silpnieji gauna tik tabletes, geriausiu atveju atsiųs vainiką.

Šia prasme jo kelionės į Pekiną ir Maskvą dėl pinigų rodo, kad jis nebeatveža „grobio“. Dabar iš Kremliaus jis atsiveža tik tabletes. Galbūt jie gali duoti jam lašų, bet jis nebeduoda tokio paties maisto kaip anksčiau.

Manau, jis pats supranta, kad jo laikas baigiasi. Tai akivaizdu. Kiekvienas žmogus kada nors susimąsto apie savo egzistencijos baigtinumą. Lukašenka galvoja apie savo palikimą, apie tai, kaip jis bus prisimenamas. Žinoma, jis norėtų išsaugoti ne tik savo vardą, bet ir tai, kad jis, jo manymu, nebūtų suterštas. Galbūt jis ties tuo dirba.

Tačiau pabrėšiu: klausimas ne apie jo sveikatą ar mirtį. Klausimas iš tiesų yra fundamentalesnis – kas nutiks Baltarusijai po fizinio Aleksandro Lukašenkos pasitraukimo. Šis klausimas turėtų būti darbotvarkėje, nes anksčiau ar vėliau tai įvyks. Kaip vyks valdžios perdavimas? Ar įvyks politinės sistemos transformacija, ar prasidės gilios reformos? O gal, priešingai, šalis bus užkonservuota, paversta blogiausia Baltarusijos socialistine socialistine respublika – visiškai likvidavus nepriklausomybę?