„Aš išeinu. Režimas žlugo“

Kodėl Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas pirmą kartą po ilgo laiko prabilo apie galimą atsistatydinimą?

Pirmasis scenarijus iš esmės yra bandymas iš naujo įsitvirtinti, rašo Ivanas Stupakas, karo ekspertas, buvęs Ukrainos saugumo tarnybos darbuotojas.

Jis gali situaciją interpretuoti pagal šabloną „Aš išeinu – įtikinkite mane pasilikti“. Tada pasirodo prašymai pasilikti, jis „dvejoja“, bet galiausiai sako: „Jūsų prašymu pasiliksiu“. Tai automatiškai sustiprina jo pozicijas Rusijos valdžios vertikalėje: jis tampa nepakeičiamu.

Taip jau yra nutikę anksčiau – jei neklystu, šešis ar septynis kartus jis sakė, kad yra pavargęs ir nori išeiti, ir kiekvieną kartą galiausiai pasilikdavo. Tai kaip žaidimas: „įtikink mane ir tuo pačiu metu duokite man kokių nors privilegijų“. Jam jau gali būti atsibodę būti tik Čečėnijos vadovu – jis nori kažko daugiau. Emiratai, „Rolls-Royce“, ikrai, auksas – tai jau nebeįdomu, visa tai jau buvo padaryta. Dabar reikia „naujo lygio“.

Antras variantas yra tas, kad jis galėjo paprašyti „evakuacijos“, pavyzdžiui, dėl sveikatos priežasčių. Sprendžiant iš gandų ir jo išvaizdos, jis gali būti ne pačios geriausios formos. Anksčiau sklandė gandai apie inkstų problemas, apie hospitalizaciją.

Kitas netiesioginis signalas – aktyvus jo sūnaus Adomo Kadyrovo pasirodymas žiniasklaidoje. Nepaisant to, kad jo intelektiniai gebėjimai, švelniai tariant, abejotini, jam vis dažniau skiriami ordinai – tiek Čečėnijoje, tiek kitose Rusijos Federacijos musulmoniškose respublikose (Baškirijoje, Ingušijoje ir kt.). Jaučiasi, lyg jis būtų ruošiamas „sostui“. Jis taip pat dalyvauja apdovanojant prieš Ukrainą kovojančius karius ir eina Čečėnijos prezidento saugumo departamento vadovo pareigas. Dabar jis iš esmės yra antras asmuo viešojoje kronikoje po savo tėvo. Galbūt tai pasiruošimas valdžios perdavimui.

Jei taip atsitiks ir Ramzanas Kadyrovas tikrai išeis, tai Adomui Kadyrovui dabar bus 18 metų. Pagal Rusijos įstatymus, jis negali tapti respublikos vadovu, kol jam nesueis 30 metų. Ramzanas Kadyrovas, prieš oficialiai tapdamas Čečėnijos vadovu po tėvo Achmato Kadyrovo mirties (stadione Grozne), iš tikrųjų keletą metų buvo „sosto princas“. Jis neužėmė pareigų, bet buvo regentas paskirtas iš Maskvos – žmonių, kurie nominaliai buvo Čečėnijos vadovai, bet iš tikrųjų viskam vadovavo Ramzanas Kadyrovas. Tas pats scenarijus visiškai įmanomas ir su Adomu – per ateinančius 10–12 metų, kol sulauks „tinkamo“ amžiaus, Adomas gali būti neoficialus nominalaus lyderio įpėdinis. Tai yra, Maskva gali paskirti regentą, o R. Kadyrovo sūnus iš tikrųjų valdys Čečėniją.

Vienu metu Ramzanui Kadyrovui pavyko griežtai kontroliuoti Čečėniją, neleisti jai subyrėti ar įklimpti į chaosą, daugiausia dėl aktyvios Maskvos paramos – tiek finansinės, tiek jėgos. Jis aršiai kovojo su „separatistais“ (kaip juos vadino R. Kadyrovas). Nors, priminsiu, per pirmąjį Čečėnijos karą jis ir jo tėvas Achmatas Kadyrovas kovojo čečėnų pusėje prieš federalines pajėgas. Tik per Antrąjį karą Achmatas Kadyrovas perėjo į Kremliaus pusę, tapo Čečėnijos muftiju ir pradėjo karą prieš savo buvusius sąjungininkus.

Adamas Kadyrovas neturi nei tokios gyvenimiškos patirties, nei autoriteto. Jis jaunas, iš esmės vaikas su „auksiniu šaukšteliu burnoje“. Kol kas jo veikla apsiriboja demonstraciniais pasirodymais: šaudymu į taikinius Specialiųjų pajėgų universitete, apdovanojimų įteikimais ir viešaisiais ryšiais. Jis giriamas ir jam plojama, bet tai labiau įvaizdžio kūrimas nei tikros lyderystės apraiška. Ar jam pakaks jėgų ir išteklių, kad apsaugotų Čečėniją nuo vidinio susiskaldymo ir nestabilumo? Tai retorinis klausimas, į kurį šiuo metu neįmanoma pateikti vienareikšmio atsakymo.

Be to, Čečėnijoje daug kas priklauso nuo Ramzano Kadyrovo asmeninės charizmos (kad ir kokia ji būtų). Jis į pagrindines pareigas paskyrė savo giminaičius ir skirtingų klanų atstovus. Daugelis jų nepatenkinti, bet tyli – juk bet koks nesutikimas gali kainuoti jiems poziciją, išteklius, o kartais net gyvybę.

Jei manysime, kad Adomas Kadyrovas taps ne formaliu vadovu, o sąlyginiu „sosto princu“, ar jis sugebės išlaikyti Čečėniją? Nemanau, kad gali. Pirma, regione vis dar rusena daug latentinių konfliktų. Vienas iš jų – su Suleimanu Kerimovu, vienu turtingiausių Rusijos žmonių. Jis tęsia ilgalaikį ir rimtą konfliktą su Kadyrovais.

Antra, saugumo pajėgos taip pat prisimena, kas buvo Ramzanas Kadyrovas pirmajame Čečėnijos kare ir kokio amžiaus jis pirmą kartą nužudė Rusijos karius.

Jei R. Kadyrovas pasitrauks, V. Putino kėdė nesusvyruos, bet Čečėnija taps labiau pažeidžiama. Mes nežinome, kokios jėgos paveiks Adomą Kadyrovą. Jei tai tik vidinės jėgos, be išorinės įtakos, galbūt nieko kritiško ir neįvyks. Taip, jį bus sunku išlaikyti, gali tekti dalytis ištekliais, perskirstyti srautus ir pozicijas, bet rimtų perversmų gali ir nebūti. Turbulencija, taip, bet ne katastrofa.

Jei įsikiš išorės jėgos, pavyzdžiui, Ukraina ar Artimųjų Rytų grupuotės, kyla klausimas: ar Adomas Kadyrovas sugebės valdyti situaciją, ar viskas sugrius? Tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Paprastas pavyzdys – N. Čaušesku žlugimas. Viskas prasidėjo nuo nedidelio įvykio viename Rumunijos mieste ir vos per porą savaičių režimas žlugo.

Tačiau neturėtume pamiršti: Rusijos saugumo pajėgos gali bandyti sustiprinti savo kontrolę Čečėnijoje, pasiekdamos didesnį pavaldumą.

Jei prasidės perskirstymas, tai bus visiškai realus scenarijus. Kas gali pagreitinti procesą? Akivaizdžiausias veiksnys yra Ramzano Kadyrovo mirtis. Jei jis staiga išeis, įvykiai vystysis sparčiai. Net jei jis lėtai išnyks, tai susilpnins jo kontrolę ir prasidės kova dėl valdžios. Ar jis bandys viską perduoti sūnui? Ar kiti klanai norės įsikišti? Kokius reikalavimus pateiks saugumo pajėgos? Čia yra daug nežinomųjų.