„Trumpas palaimino Putiną.“ Skelbia, kas toliau

Pokalbio su Vladimiru Putinu metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas iš esmės pritarė Kremliaus derybų metodui, t. y. deryboms dėl Ukrainos nuolaidų be paliaubų, interviu PAP sakė Demokratijų gynybos fondo (FDD) analitikas Johnas Hardie.

Ekspertas pripažino, kad Ukraina nusivylusi D. Trumpo požiūriu.

Rusijos užsienio ir saugumo politikos tyrinėtojas J. Hardie įvertino, kad V. Putinas gali būti patenkintas pirmadienio pokalbio rezultatais.

„Prezidentas D. Trumpas iš esmės palaimino V. Putino idėją tęsti Stambulo tipo procesą, įskaitant derybas pagrindiniais klausimais, tokiais kaip teritorija ir kiti su Ukrainos suverenitetu susiję aspektai, prieš diskusijas dėl paliaubų. Potencialios paliaubos dabar priklauso nuo Ukrainos ir Vakarų nuolaidų šiais klausimais“, – teigė J. Hardie. „Nebėra jokių reikalavimų, kad Rusija sutiktų su besąlyginėmis 30 dienų paliaubomis kaip platesnių taikos derybų preliudija. Iš esmės D. Trumpas palaikė V. Putiną Ukrainos pozicijos sąskaita“, – pridūrė PAP šaltinis.

Analitiko teigimu, Ukraina turi teisę būti nusivylusi D. Trumpo požiūriu, kuris nuolat keičia savo poziciją ir „nesugeba išlaikyti vienos pozicijos ilgiau nei savaitę“. J. Hardie priminė, kad iki šiol po Europos lyderių ir D. Trumpo derybų bei reikalavimų nutraukti ugnį buvo galima tikėtis daryti didesnį spaudimą Rusijai, tačiau Amerikos prezidentas vos per kelias valandas iš to pasitraukė, „duodamas V. Putinui pertrauką“ ir palaikydamas jo idėją dėl tiesioginių derybų Stambule. Pirmadienio telefono pokalbis, pažymėjo ekspertas, tik parodė, kad Rusija neketina daryti jokių nuolaidų ir toliau kelia „absurdiškus“ bei maksimalistinius reikalavimus. Kaip prisiminė J. Hardie, nors D. Trumpas ne kartą grasino įvesti sankcijas, jei derybose nebus jokios pažangos, jis kaskart greitai atsisakydavo šios idėjos.

Analitikas pabrėžė, kad Ukrainą taip pat gali neraminti D. Trumpo pareiškimas, jog abi pusės turi tarpusavyje susitarti dėl galimų sutarties sąlygų. Pasak PAP pašnekovo, tai rodo, kad JAV nedarys spaudimo Rusijai ir pasitrauks iš derybų. J. Hardie įvertino, kad Vašingtono grėsmė atsisakyti taikos iniciatyvų yra naudinga Rusijai, nes, nors V. Putinas gali tikėtis susitarimo su D. Trumpu ir sankcijų panaikinimo, susidūręs su pasirinkimu tarp šio scenarijaus ir kompromiso arba veiksmų laisvės Ukrainoje, jis pasirinks antrąjį variantą.

„Antra, įstatymo projektas suteikia prezidentui galimybę atšaukti apribojimus. Taigi viskas priklausys nuo paties D. Trumpo“, – pažymėjo J. Hardie.

Pasak eksperto, nors Rusija nerodo noro nutraukti karo ir tikisi pažangos fronte, V. Putinas šiuo klausimu gali būti skaičiuoti klaidingai.

„Padėtis fronte Ukrainai nėra puiki, bet ir nėra siaubinga. Todėl nemanau, kad yra realus rimto fronto žlugimo pavojus. Manau, mažai tikėtina, kad rusai pasieks savo tikslą perimti likusį Donbasą (Donecko sritį – PAP), jau nekalbant apie likusius kitus regionus, kuriuos rusai neteisėtai aneksavo 2022 m. (Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis)“, – sakė J. Hardie. „Ukraina turi gerą šansą apriboti rusus iki nedidelių laimėjimų, patiriamų dėka tikrai didelių materialinių sąnaudų, o vėliau, laikui bėgant, išsekinti Rusijos puolimo potencialą“, – pridūrė jis.

Kaip jis pripažino, Kyjivo padėtis pablogės, jei nutrūks Amerikos karinė pagalba ir JAV Kongresas nepriims tolesnių priemonių Ukrainai paremti. Tačiau PAP pašnekovas pabrėžė, kad ši šalis šiuo metu yra mažiau priklausoma nuo Amerikos pagalbos ir turėtų galimybę išgyventi Rusijos išpuolius, nors tikriausiai tai kainuotų brangiau žmonių ir teritorijos atžvilgiu.

Taikos pasiekimas Ukrainoje atrodo dar labiau nutolęs po pirmadienį įvykusio JAV ir Rusijos prezidentų Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino pokalbio, antradienį rašė CNN.

„Žinoma, V. Putinas nori taikos, bet tik tokiomis sąlygomis, kurios būtų nepriimtinos Ukrainai kaip nepriklausomai valstybei“, – padarė išvadą CNN.