„Ukrainos oligarchai užgrobia valdžią Maskvoje“ (Video)

Ukrainos oligarchai jau spėjo pasodinti „savo carą“ į Maskvos sostą – ir ši neįtikėtina istorija turi visus geopolitinės specialiosios operacijos požymius.

Istorija žino precedentų, kai Ukrainos magnatai ne tik darė įtaką Maskvos politikai, bet ir tiesiogine prasme pasodino savo globotinį į karališkąjį sostą Kremliuje. Tai teigiama televizijos kanalo 2+2 projekto „Dingęs pasaulis“ vaizdo įraše.

„Rusijos kunigaikštystės įkūrė Maskvos teritoriją kaip koloniją. Maskvos teritorijai būtų labai gerai grįžti į ją įkūrusių žmonių glėbį. Ar brolija turi kandidatą, kuris vadovaus Maskvos teritorijai, dar negaliu pasakyti. Tai karinė paslaptis, bet apie tai tikrai sužinosite, kai ateis laikas“, – sakė GUR MO „Brolijos“ bataliono kovotojas Osipas Luhanskis.

Iš tiesų, XVII amžiaus pradžioje, vadinamuoju Sumaišties laikotarpiu, Maskvoje pasirodė caras Dmitrijus Ivanovičius – istorijoje žinomas kaip Apsišaukėlis Dmitrijus. Jis save pozicionavo kaip Ivano Rūsčiojo sūnų, kuris stebuklingai išgyveno. Pasak legendos, būsimasis caras ilgą laiką gyveno Ukrainos didikų Višnioveckių šeimos pilyje.

„Jis buvo labai pasiruošęs žmogus. Buvo išsilavinęs, įvaldė karinius įgūdžius. Jei būtų buvęs caras, jis iš tiesų būtų buvęs tinkamas žmogus“, – sakė Liubov Šijan, nacionalinio rezervato „Ternopilio srities pilys“ tyrėja.

Netikrojo Dmitrijaus karūnavimas Kremliuje – specialios operacijos, finansuotos Ukrainos džentelmenų, rezultatas. Žygį į Maskvą surengė du tūkstančiai Zaporižios kazokų kartu su Višnioveckių šeimos atstovais – Adomu ir Konstantinu.

„Žygis oficialiai buvo privatus, finansuotas Ukrainos magnatų, įskaitant Višnioveckius. Šiame žygyje dalyvavo du šeimos atstovai. Tai buvo Adomas ir Konstantinas Višnioveckiai“, – pridūrė tyrėja.

Siekdami įtvirtinti savo įtaką naujajam carui, Višnioveckiai jį sutuokė su savo giminaite Marina Mnišek. Jos tėvas buvo Lvivo vyresnysis, o sesuo – Konstantino Višnioveckio žmona.

Maskva, pripažinusi santuoką, sumokėjo Mnišekų šeimai milijoną Lenkijos zlotų ir perdavė strategines teritorijas. Kalbame apie Novgorodo, Pskovo, Seversko ir Smolensko žemes. Pats netikrasis Dmitrijus planavo reformas pagal Vakarų modelį, ypač universiteto įkūrimą.

Tačiau bojarai paskelbė carą apsimetėliu ir surengė maištą.

„Jie ieškojo preteksto ir rado jį. Buvo nederliaus metas, prasidėjo badas. Jie pradėjo pasakoti legendas, kad Marina buvo būrėja, o tada Maskvoje kilo riaušės“, – sako Ternopilio pilių nacionalinio rezervato tyrėja Liubov Šijan.

Istorikai vis dar neturi aiškaus atsakymo, kas tiksliai buvo netikrasis Dmitrijus – Riurikovičių palikuonis ar talentingas nuotykių ieškotojas.

„Remiantis amžininkų prisiminimais, net daugumai maskviečių, kurie jį pažinojo asmeniškai, buvo labai sunku pasakyti, kad tai ne Dmitrijus. Žinoma, mažai tikėtina, kad tai buvo tikrasis Dmitrijus. Gal koks nors patyręs nuotykių ieškotojas, puikiai išmanantis jo gyvenimo detales, galbūt vienas iš jo dvariškių“, – pažymėjo „Brolijos“ bataliono kovotojas Osipas Luhanskis.

Deja, Višnioveckio archyvas, kuris galėjo atskleisti šią ir kitas istorines paslaptis, caro laikais buvo išvežtas į Sankt Peterburgą ir, kaip teigiama, dingo per Žiemos rūmų potvynį.

„(Archyvas – red.) buvo patalpintas skryniose Žiemos rūmų rūsiuose ir, kilus potvyniui, pagal oficialią versiją, šie dokumentai dingo. Tai oficiali versija, iš tikrųjų mes nežinome, ar viskas buvo tikrai prarasta“, – sako Ternopilio pilių nacionalinio rezervato tyrėja.

Rusijos imperija siekė ištrinti Ukrainos įtakos Maskvos istorijai pėdsakus. Pirmojo pasaulinio karo metu artilerija tyčia sunaikino Mnišekų pilį Lvivo srityje.

„Maskviečiai nepriėmė rusų džentelmenų iš Ukrainos teritorijos... Jų azijietiška siela to nepriėmė“, – apibendrina Osipas Luhanskis.