„Pasiekė žemiausią tašką.“ Rusijos ekonomikai suduotas kritinis smūgis

Rusijos ekonomikos eksporto pajamos iš angliavandenilių pardavimo užsienyje 2025 m. gegužę sumažėjo iki minimumo nuo invazijos į Ukrainą pradžios, mėnesinėje ataskaitoje apskaičiavo CREA (Energetikos ir švaraus oro tyrimų centro) ekspertai.

Remiantis jų duomenimis, praėjusį mėnesį naftos, dujų, naftos produktų ir anglių eksportas į užsienį šaliai kasdien atnešė 565 mln. eurų. Palyginti su 2024 m. geguže, žaliavinės valiutos įplaukos sumažėjo 19 %, o palyginti su pirmaisiais karo mėnesiais – beveik perpus, rodo CREA skaičiavimai.

Pajamos iš jūros naftos eksporto sumažėjo 8 %, palyginti su balandžio mėn., ir 22 %, palyginti su praėjusiais metais, iki 176 mln. eurų per dieną, o tai buvo žemiausias lygis nuo 2024 m. sausio mėn. Nors fizinio eksporto apimtys, palyginti su praėjusiu mėnesiu, išaugo 4 %, naftos bendrovių pajamas paveikė krintančios kainos: rusiškos „Urals“ naftos kaina vidutiniškai siekė 57,3 USD už barelį, palyginti su beveik 70 USD metų pradžioje.

Pajamos iš naftos pumpavimo eksportui vamzdynais sumažėjo 8 % iki 59 mln. eurų per dieną. Pajamos iš dujų sumažėjo 7 %, palyginti su balandžio mėn., iki 101 mln. eurų per dieną. Iš šios sumos 51 mln. eurų gauta iš vamzdynų eksporto, o likę 40 mln. eurų – iš SGD pardavimo.

Pajamos iš naftos produktų pardavimo, remiantis CREA skaičiavimais, nepakito (101 mln. eurų per dieną). Tuo pačiu metu smarkiai išaugo anglies eksportas: jis atnešė 74 mln. eurų per dieną, 18 % daugiau nei balandžio mėnesį.

Kinija išlieka didžiausia Rusijos iškastinio kuro pirkėja, rašo CREA: per mėnesį ji įsigijo angliavandenilių už 5,7 mlrd. eurų, iš kurių daugiau nei pusę sudarė žalia nafta.

Pristatymai į Indiją atnešė 4,2 mlrd. eurų. Turkija išliko trečioje vietoje tarp Rusijos „klientų“: ji įsigijo angliavandenilių už 1,8 mlrd. eurų, daugiausia naftos produktų (už 1,1 mlrd. eurų).

ES šalys gegužės mėnesį įsigijo rusiško kuro už 1 mlrd. eurų. Iš šio kiekio 70 % sudarė dujų eksportas, o likusi dalis – nafta, kurią Vengrija ir Slovakija toliau perka per „Družbos“ naftotiekį.

CREA skaičiavimais, galimas Vakarų sankcijų sugriežtinimas, sumažinant rusiškos naftos kainų viršutinę ribą nuo 60 iki 45 JAV dolerių už barelį, atims iš Rusijos dar 27 % žaliavų pajamų, arba apie 2,7 mlrd. eurų per mėnesį.

Šiuo metu beveik 40 % naftos iš Rusijos gabenama Vakarų tanklaiviais, pabrėžia centro ekspertai: jie grįžo prie gabenimo, nes „Ural“ nafta parduodama žemiau „lubų“, tačiau RF bus priversta atsisakyti šios praktikos, jei sankcijos sugriežtės.

ES iniciatyva sumažinti kainų viršutinę ribą gali būti veiksmingesnė už ankstesnes priemones, „The Moscow Times“ sakė Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro mokslo darbuotoja Tatjana Mitrova (buvusi Maskvos Energetikos centro Skolkovo vadybos mokyklos direktorė).

Toks žemas lygis „pastebimai sugriežtina sąlygas Rusijos eksportuotojams ir gali lemti naują nuolaidos „Brent“ naftai padidinimą iki 20 JAV dolerių, ypač jei naftos prekybininkai ir laivų savininkai pradės masiškai atsisakyti Rusijos tiekimo, bijodami antrinių sankcijų ir problemų su tarptautiniu draudimu“, – mano ji.