„Į Ukrainą plūsta ginklai“

Nepaisant lūkesčių, Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus Maskvai neatnešė tokios pergalės, kokios ji tikėjosi. Nors naujoji JAV administracija demonstravo precedento neturintį lojalumą – nuo ​​atsisakymo remti Ukrainos narystę NATO iki pasiūlymo pripažinti Krymą Rusijos dalimi ir panaikinti sankcijas, – padėtis Rusijos viduje tik blogėja, praneša „The Atlantic“.

Maskva, kuri daugelį metų Ameriką vadino „pirmuoju priešu“, dabar priversta Jungtines Valstijas laikyti galima derybų partnere – net ir tuo metu, kai į Ukrainą ir toliau plūsta amerikiečių ginklai. Tai kelia didelę problemą Rusijos propagandistams, kurie nežino, kaip reaguoti – ar girti Trumpą, ar jį kritikuoti, ar palaukti, ką jis pasakys rytoj.

Įtampa tvyro ir Kremliaus viduje. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas, kuris daugelį metų tvirtino, kad Ukraina tėra Vašingtono marionetė, dabar susiduria su JAV prezidentu, kuris ne tik nori tiesioginių derybų, bet ir reikalauja apčiuopiamų rezultatų. Padėtį apsunkina tai, kad deryboms vadovauja ne patyręs diplomatas, o nekilnojamojo turto magnatas Steve'as Witkoffas, kuris nesupranta konflikto detalių ir bendraudamas su Maskva naudojasi jų vertėjais.

Trumpo nenuspėjamumas, anksčiau laikytas Maskvos pranašumu, dabar tapo destabilizuojančiu veiksniu. Rusija negali sau leisti nei ignoruoti Trumpo, nei daryti nuolaidų. Todėl Putinas priverstas laviruoti tarp noro išvengti konflikto su Jungtinėmis Valstijomis ir noro išlaikyti kontrolę Ukrainoje.

Tuo tarpu Rusijos ekonominė padėtis blogėja: krenta naftos kainos, mažėja pajamos, auga biudžeto deficitas. Paradoksalu, bet Trumpo ekonominė politika, net ir neįvedus naujų sankcijų, Rusijai jau kainavo daugiau nei daugelis ankstesnių apribojimų, pažymi leidinys. Dėl to Kremlius, svajojęs apie strateginį bendradarbiavimą, dabar turi partnerį, kurio nesupranta, kurio veiksmų negali numatyti ir kuriuo nepasitiki. Ir šis nenuspėjamas „sąjungininkas“ kelia daugiau klausimų nei atsakymų.